Tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje baužiamosios bylos dėl meno kūrinių dažniausiai būna ne dėl klastojimo, o dėl vagysčių.
2012 metų vasarį iš Piebalgos krašto muziejaus buvo pavogti trys paveikslai. Tai padarė ne kokie nesąžiningų kolekcionierių parankiniai, o du paprasti vagišiai – policija abu 24 ir 25 metų vyrukus sulaikė. Pasirodo, menotyrininkų 6000 latų (30 000 litų) įvertintus darbus jiedu buvo atidavę į Rygos lombardą už 50 latų.
Įdomesnis įvykis su paveikslais Latvijoje atsitiko praeitų metų rudenį. Nacionaliniam muziejui pavyko susigrąžinti prieš 20 metų iš jo pavogtą XIX amžiaus Latvijos dailininko Aleksandro Heibelio paveikslą „Šventoji šeimyna“. Ilgai apie šį paveiklsą nebuvo jokių žinių, kol netikėtai vienas žmogus paprašė muziejaus ekspertų įvertinti, ar jo perkamas paveikslas – ne klastotė. Šie amo neteko, kai jiems buvo atneštas... iš jų pačių muziejaus pavogtas paveikslas. Taigi Nacionalinis muziejus atgavo savo nuosavybę.
Lietuvoje didžiausia per visą jos istoriją paveikslų vagystė įvykdyta 1998-aisiais, nužudžius paveikslų kolekcijos savininką 63 metų kunigą, poetą Ričardą Mikutavičių.
Kunigo mirtis
Žymus kolekcininkas kunigas R. Mikutavičius buvo nužudytas 1998 metų liepos 1 dieną. Birželio 31-osios vakarą jis buvo įviliotas į svetimą butą, apsvaigintas eteriu ir automobilio bagažinėje nuvežtas prie Nemuno. Ten jis dar gyvas buvo išrengtas, suvyniotas į vielinį tinklą ir nuskandintas. Nusikaltėliai iš kunigo buto pagrobė meno kūrinių kolekciją, kurios muziejinė vertė – 5 milijonai litų, o aukcione arba juodojoje rinkoje tokios kolekcijos vertė išaugtų kelis kartus.
2000-ųjų rugsėjo 11 dieną paskelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu kaunietis Vladas Beleckas pripažintas R. Mikutavičiaus nužudymo ir jo meno kolekcijos vagystės organizatoriumi ir įkalintas iki gyvos galvos. Taip pat konfiskuotas visas nuteistojo turtas. Kiti nusikaltimo vykdytojai sulaukė švelnesnių bausmių: Ivanas Kvaskovas nuteistas kalėti 22 metus, Artūras Daškovskis – 19 metų, Valdas Puodžiūnas – 13 metų. 2001-ųjų sausį Apeliaciniam teismui atmetus nuteistųjų skundus, I. Kvaskovas Alytaus kolonijoje apsivyniojo kaklą laidu ir pasikorė.
Taigi žmogžudystės organizatorius ir vykdytojai nuteisti, tačiau dalis iš R. Mikutavičiaus buto pagrobtų meno vertybių nerasta iki šiol. Didelė jų dalis buvo rasta per kratą V. Belecko namuose Kaune, Bažnyčios gatvėje, vėliau teisėsaugininkams dar kelis paveikslus pavyko aptikti jo giminaičių butuose.
Pavyzdynė operacija
2001 metais tuometinei Lietuvos policijos departamento Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybai atlikus unikalią slaptą tarptautinę operaciją, Vokietijoje buvo sulaikyti mūsų teisėsaugai gerai žinomi su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis siejami asmenys. Rasti trys vertingi pagrobtosios R. Mikutavičiaus kolekcijos paveikslai.
Tąkart operatyvininkai buvo gavę žinių, jog tris senovines drobes iš kunigo R. Mikutavičiaus kolekcijos į Vokietiją automobiliu slapta pervežė Lietuvos pilietis Edmundas Burda, o paskui jos paslėptos Rizum-Lingholmo mieste, kuriame gyvena V. Belecko žmonos Onos Daujotienės duktė Diana Djačenko bei tuometinis pastarosios sutuoktinis Viktoras Djačenka.
Į pagalbą buvo pasitelkti Londono Skotland Jardo agentai. Tie, apsimetę kolekcininkais, susitarė už 28 000 JAV dolerių nupirkti tris iš R. Mikutavičiaus ir du iš kito Lietuvos kolekcininko pavogtus peizažus, be to, derėjosi dėl daugiau kūrinių. Iš Lietuvos vidaus reikalų ministerijos biudžeto buvo skirti keli šimtai tūkstančių litų, juos teko paduoti griežtas sąlygas diktavusiems nusikaltėliams ir laukti.
2001-ųjų liepą Vokietijoje buvo mėginta paveikslus parduoti kolekcininku apsimetusiam agentui, kurį, kaip tariamą potencialų pirkėją, buvo suradę Kauno nusikalstamo pasaulio šulai Egidijus Abarius, pravarde Goga, bei Virginijus Silvestravičius. Tąsyk Lietuvos ir Vokietijos teisėsaugininkų surengtos bendros operacijos metu pirkėju dėjęsis pareigūnas sumokėjo skandalingajai meno vertybių perpardavinėtojai už paveikslus 28 000 JAV dolerių. Iš jų 2000 dolerių buvo atiduoti tarpininkams E. Abariui ir V. Silvestravičiui, o 3000 palikti Djačenkų šeimai. Likusius 23 000 dolerių O. Daujotienė paslėpė skalbimo miltelių pakelyje ir kontrabanda parsivežė į Lietuvą.
Ši R. Mikutavičiaus meno vertybių pardavėjų sulaikymo operacija buvo pripažinta pavyzdine tarptautine operacija ir įtraukta į JAV Federalinio tyrimo biuro akademijos kursantų studijų programą. Amerikiečiai šį tyrimą pateikia kaip puikų tarptautinio teisėsaugos struktūrų bendradarbiavimo pavyzdį.
Nors prokurorai siūlė paveikslų pardavėjus ir tarpininkus nubausti ilgais nelaisvės metais, tos operacijos neigiamieji veikėjai atsipirko tik paveikslų praradimu ir gan nedidelėmis bausmėmis. Itin vertingos meno kolekcijos pagrobimu, kontrabanda ir realizavimu kaltinti šeši teisiamieji Kauno apygardos teismo nuosprendžiu išvengė įkalinimo bausmių. Tik O. Daujotienei, laikomai nusikaltimo organizatore, teismas paskyrė kalėti vienerius metus ir vieną mėnesį. Iš jos buvo konfiskuoti ir 23 000 dolerių, gautieji po sandėrio Vokietijoje.
Du vertingus peizažus į Vokietiją kontrabanda nugabenęs E. Burda neteko savo visureigio, kuriuo meno vertybės buvo nelegaliai išvežtos parduoti į užsienį. Taip pat šiam nuteistajam už neteisėtą veiklą priteista sumokėti 25 000 litų baudą.
Tarpininkai E. Abarius bei V. Silvestravičius irgi atsipirko atitinkamai 5000 ir 7500 litų baudomis, be to, jiedu turėjo grąžinti po 1000 dolerių, gautų iš O. Daujotienės už tarpininkavimą.
Švelni bausmė paskirta ir buvusiam O. Daujotienės žentui V. Djačenkai. Jis gavo kiek daugiau negu 7000 litų baudą, be to, turėjo susimokėti ekstradicijos iš Vokietijos kainą – beveik 5000 litų.
Bendrininkavimu su V. Djačenka įtarta buvusi jo sutuoktinė D. Djačenko Kauno apygardos teismo buvo išteisinta. Bylą peržiūrėjęs Apeliacinis teismas ją pripažino kalta dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ar realizavimo, tačiau dėl senaties bylą nutraukė.
Teismas nusprendė O. Daujotienės parduotus paveikslus grąžinti kunigo R. Mikutavičiaus seseriai Liucijai Kolaitienei.
Tik faktai:
Ričardas Mikutavičius gimė 1935 m. vasario 26 d. Kaune. Mokėsi Kauno 15-ojoje pradinėje mokykloje, 4-ojoje berniukų gimnazijoje. 1953 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1958 m. įšventintas į kunigus. 1963 m. apgynė disertaciją teologijos licenciato moksliniam laipsniui gauti.
Kunigauti R. Mikutavičius pradėjo Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje. Vėliau dirbo Tauragėje, Eržvilke, Kelmėje, Panevėžiuke, Žeimelyje, Seredžiuje, Tytuvėnuose, Babtuose.
Per patį „brandaus socializmo“ laikotarpį (8–9-ajame dešimtmetyje) R. Mikutavičius Tytuvėnų bažnyčioje įkūrė literatūrinį stendą, kuriame buvo skelbiama Bernardo Brazdžionio, kitų išeivijos poetų poezija, Antano Maceinos filosofija, jo paties poezijos bandymai. Tytuvėnuose išryškėjo ir R. Mikutavičiaus potraukis kolekcionuoti meno vertybes.
Nuo 1989 m. R. Mikutavičius dirbo kunigu Kauno Vytauto Didžiojo, Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčiose, Aleksoto koplyčioje. Dėstė filosofines disciplinas Kauno medicinos universitete, Žemės ūkio universitete ėjo kapeliono pareigas (Akademijos miestelis – paskutinė jo kunigavimo vieta).
1992 m. R. Mikutavičius priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungos narius, 1994 m. išrinktas jos valdybos nariu. 1991 m. už humanitarinę veiklą apdovanotas Izraelio vyriausybės premija. 1992 m. už publicistinę veiklą apdovanotas Prano Dovydaičio premija. 1992 m., 1994 m., 1995 m., 1996 m. išrinktas populiariausiu Kauno žmogumi. 1993 m. vasario 16 d. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu.
1998 m. birželio 30 d. R. Mikutavičius buvo nužudytas, pagrobta jo įgyta vertinga meno dirbinių kolekcija. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Kitą sekmadienį portale „Balsas.lt“ skaitykite:
Paveikslai sugrįžta į saugyklas
Petras KURMELIS
