Milijonai milijonierių

Sparčiai kylančios kuro ir maisto kainos į neviltį varo milijonus žmonių. Tačiau pasaulyje daugėja milijardierių ir kaip ant mielių auga prabangos prekių rinka. Nebelieka daiktų, kurie naujiesiems turtuoliams būtų per brangūs.

Šiandien apie 100 000 eurų kainuojantys drabužiai parduotuvėse užsibūna vos vieną dieną. Kuo daiktas brangesnis, tuo jis išskirtinesnis ir jį lengviau parduoti. Ir tokia situacija susiklostė ne tik Paryžiuje, bet ir Londone, Maskvoje, Niujorke ar Šanchajuje.

Paprastų mirtingųjų protestai prieš globalizaciją neturi įtakos pasaulyje vis didėjančiam milijonierių skaičiui. Jei prieš dešimtmetį jų buvo tik 4,5 mln., tai dabar - daugiau nei 10 milijonų. Žurnalo „Forbes“ duomenimis, dabar pasaulyje yra 1125 milijardieriai. Rusai, kinai, indai verčia vis labiau pasispausti amerikiečius, europiečius ir Artimųjų Rytų šeichus. Viena naujausių sensacijų - 60 mlrd. dolerių turintis meksikietis Carlosas Slimas, kuris atsilieka tik nuo Billo Gateso ir Warreno Buffetto. Tai naujųjų laikų ženklas, rodantis, kad atsiranda vis daugiau žmonių, disponuojančių fantastiškais turtais ir metančių iššūkį seniesiems Vakarų turtuoliams.

Tik dabar vyrauja kitokia prabanga, nes ji jau seniai ne tik kilmingųjų privilegija. Šiandien pasaulį valdo jokių kompleksų, o neretai ir skrupulų, neturintys pinigų aristokratai. Naujieji krezai tiesiog žarsto pinigus. Jų nuomone, negali būti neįperkamo daikto - nesvarbu, ar tai garsių dizainerių drabužiai, automobilis, lėktuvas, juvelyriniai dirbiniai, jachta... Prabanga turi rėžti akį. Turtuoliai trokšta parodyti, kad turi tai, ko paprasti mirtingieji niekada negalės įsigyti. Tenkinant jų norus nuo 2002 metų rengiamos milijonierių mugės, kur galima nusipirkti visko, kas tik priskiriama liukso kategorijai. Akį rėžianti prabanga (Beckhamų ir reperio 50 Cent stilius) dominuoja Kalifornijoje, erotiškai stilinga Rusijoje, demonstruojanti turtus Azijoje, minimalistinė Japonijoje ir gana subtili Niujorke bei Paryžiuje.
Lėktuvai ir automobiliai

Gerokai padidėjo privačių lėktuvų paklausa. Jei 2006 metais buvo parduota apie tūkstantį nuo 7 iki 70 mln. eurų kainuojančių nedidelių lėktuvų „Dassault Falcon“ ir „Embraer“, tai pernai jų paklausa padidėjo 20 procentų. Tad lėktuvai atpigo. Šiandien už 5,5 mln. eurų galima įsigyti ir sraigtasparnį, kurio saloną įrengs „Hermes“. Šie Paryžiaus mados namai jau pasirašė sutartį su kompanija „Eurocopter“. Kaip atrodo toks grūdėta oda išmuštas sraigtasparnis, kiekvienas gali pamatyti Marselio oro uoste „Marignane“.

Liukso klasės autobilių lyderio pozicijų nėra linkęs užleisti „Bentley“. Šie angliški automobiliai kainuoja 200-400 tūkst. eurų, bet 2006 metais jų buvo nupirkta net 7,8 tūkst., t.y. daug daugiau nei „Ferrari“ ar „Lamborghini“. „Pirkėjų nagąsdina net tai, kad „Bentley“ reikia laukti 2 metus, nes tai mašina, iš karto parodanti, kad jos savininkas vertas pagarbos, - BBC sakė bendrovės „Quintessentialy“ atstovybės Didžiojoje Britanijoje vadovė Alison Lewis. Jai pavaldūs 50 žmonių dieną naktį pasirengę įvykdyti bet kokią turtingo kliento užgaidą.

„Nuskinkite man nuo dangaus žvaigždes“

Pasaulyje atsirado net taip pasivadinusi agentūra. Ji, pavyzdžiui, pasirūpina, kad Kataro emyrui 4 valandą ryto būtų pristatyta povų ir kupranugarių, jo baseinas pripildytas šampano, o nemigos kankinamam filipiniečiui vidurnaktį atsivertų Londono „Harrods“ parduotuvės durys. Dėl globalizacijos per 10 metų liukso prekių kaina išaugo dvigubai, todėl verta taip stengtis.

Neseniai koncerno LVMH, prekiaujančio „Dior“, „Louis Vuitton“, „Moet-Hennesy“ gaminiais, prezidentas Bernard‘as Arnault surengė pompastišką naujos „Fendi“ kolekcijos pristatymą Kinijoje. Apsuptos nenusakomo grožio dekoracijų kinų manekenės demonstravo šios italų kompanijos, priklausančios prancūzų koncernui, drabužius. „Mūsų klientų kasdien vis daugėja ir jie tampa vis turtingesni. Paklausa auga Kinijoje, Indijoje, Japonijoje, Rusijoje ar Jungtinėse Valstijose. Dabar didžiausia mūsų problema ne kaip parduoti, o kaip greičiau pristatyti naujausius gaminius į 360 mūsų tinklo parduotuvių visame pasaulyje“, - ta proga sakė B.Arnault.

Kad naujieji turtuoliai renkasi tik išskirtines prekes, greitai pajuto „Dior“, „Chanel“, „Gucci“, YSL, „Hermes“ ir kiti pasaulinį vardą pelnę mados namai. Dabar per metus jie pristato ne tris, o šešias kolekcijas. Vėl išpopuliarėjo jūrinis stilius, nes daugybė turtuolių žiemą plaukioja tropikuose. Užtat mažiau rūpinamasi daikto patvarumu, nes turtuolis juo ilgai nesinaudoja. Geriausias pavyzdys - rankinės. Kiekvieną sezoną pasirodo naujų kelis tūkstančius eurų kainuojančių rankinių, kurių BŪTINA įsigyti ir kurios tuoj pat išeina iš mados. Dabar svarbiausia „Man to reikia“, kaip sakė dama, užsigeidusi palto iš vitrinos, nes tik tuomet ji gali pasijusti išskirtinė.

Tokia liukso prekių paklausa jų gamintojams atneša dviženklius pelnus (15-20 proc.), kokiais negali pasigirti nė viena pramonės šaka. 2006 metais koncernas LVHM sumušė savo paties rekordą uždirbęs 1,9 mlrd. eurų, o jo apyvarta pasiekė 159 mlrd. eurų, arba 9 proc. daugiau nei 2005-aisiais. Daugiausia parduodama batų, po jų ir kitų odos gaminių, vyriškų liukso klasės drabužių, juvelyrinių dirbinių ir laikrodžių. Klesti ir namų dekoratoriai, kurių pajamos pernai sudarė 15,3 mlrd. eurų.

Kadangi kiekvienas nori turėti ką nors išskirtinio, liukso klasės prekių paklausa vis didėja. Jas perka ne tik milijonieriai, bet ir ne tokie turtingi žmonės. Daugybė viduriniosios klasės atstovų įsigyja bent kokį liukso klasės niekutį - rankinę, laikrodį ar kaklaraištį - jei negali sau leisti daugiau, kad tik pasijustų turintys „šį tą nepaprasto“. Dešimtys milijonų žmonių nori atrodyti madingai. Po to, kai paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas sutiko reklamuoti „Louis Vuitton“ rankines, pareiškęs „nematau nieko ypatingo tame, kad pasirodžiau „Louis Vuitton“ reklamoje“, galima sakyti, kad vartotojiškos visuomenės kelyje buvo nugriauta paskutinė užtvara.

Užgaida virsta įstatymu

Kiekviena norinčio savo turtus demonstruoti milijonieriaus užgaida tampa įstatymu. Klientai užsimano briliantais nusagstytų laikrodžių, ir jų gamintojai tai pateikia, žinoma, už atitinkamą kainą. Šveicarų firmos „Francois-Paul Journe“, „Richard Mille“ arba „Breitling“, gaminančios nuo 200 000 iki 1 000 000 eurų kainuojančius laikrodžius, kasmet susižeria vis didesnį pelną.

Tačiau yra ir kita šio reiškinio pusė. Šiandien jau nebepakanka net ir pačių brangiausių bei rafinuočiausių daiktų, o tai patvirtina posakį „Ne piniguose laimė“. Statistika rodo, kad vis daugiau milijonierių kreipiasi į psichologus. „Vienas didžiausių jų rūpesčių - kaip turint nesuskaičiuojamus turtus įskiepyti savo vaikams atsakomybės jausmą“, - sako psichologas Jamesas Grubmanas. Ir verta prisiminti Aristotelio žodžius: niekas nedraudžia mėgti pinigų, tačiau kai nebelieka jokių apribojimų jiems kaupti, tai veda į beprotybę.

Palmyra Krupenkaitė