Asbesto keliamas pavojus sveikatai rūpi ne tik ketinantiems keisti senus kenksmingus stogus į naujus, bet ir jų kaimynams. Niekas nesiginčija su medikais, teigiančiais, kad asbestas kenkia žmogaus sveikatai. Tačiau dažnas, užsilipęs ant stogo nuimti senų šiferio lakštų, numoja ranka į tokius persėjimus.
Plaktukais per asbesto šiferį
Širvintų rajone gyventis Rimas neslėpė savo pasipiktinimo dėl nustatytos tvarkos. „Kur tai matyta, kad kiekvienas norintis gali lipti ant stogo ir nuiminėti seną, kenksmingą sveikatai dangą? Mačiau, kaip tai darė kaimynas. Pasikvietęs talkon giminaičius, per vieną savaitgalį jis nuėmė seną stogo dangą. Kai pasakiau, kad reikia dirbti su respiratoriais, šiferio lakštus sudrėkinti ir kuo greičiau suvynioti į stiprią polietileno plėvelę, buvau nesuprastas. Tiksliau tariant, iš manęs buvo išsityčiota. Kadangi gyvenu kaimynystėje, dvi dienas visa mano šeima ir į svečius atvažiavę anūkai kvėpavome šiferio dulkėmis. Vyrai plaktukais daužė šiferį, mat vinys, kuriomis jis buvo prikaltas, seniai surūdijo. Tad sudaužyti šiferio lakštai krito ant žemės pavirsdami duženomis. Vėliau kaimynas jomis nuklojo į namus vedantį keliuką“, – neslėpdamas apmaudo pasakojo vyriškis.
Tokių pavyzdžių, anot jo, apstu kiekviename kaime. Tačiau blogiausia tai, kad nėra nė vienos institucijos, kuriai rūpėtų įvesti tvarką. Žmogus baiminosi, kad pradėjus įgyvendinti Žemės ūkio ministerijos inicijuotą Kaimų atnaujinimo programą, kai pasinaudojant ES parama bus galima pakeisti gyvenamųjų namų stogų dangas, ištisi kaimai bus privesti kvėpuoti nuodingais asbesto plaušeliais.
Paprasta logika
Kenksmingų atliekų surinkimu užsiimančios UAB „Žalvaris“ viešųjų ryšių specialistė Janina Melnikovienė tikino, kad kol žmogui bus leidžiama pačiam lipti ant stogo ir nuiminėti seną asbestinę šiferio dangą, tol tvarkos nebus.
„Kaimyninėje Lenkijoje tai kategoriškai draudžiama. Visi žino, kad šiuos darbus gali atlikti tik specializuotos įmonės. Ten niekas net nebando imtis pavojingų sveikatai darbų pats. O pas mus? Darykite, ką norite ir kaip norite, nes nėra nė vienos institucijos, kontroliuojančios šiuos darbus, – sakė pašnekovė. – O žmogaus logika labai paprasta: jei man pačiam leidžiama lipti ant stogo, vadinasi, visos kalbos apie tai, kad asbestas pavojingas sveikatai – tuščias burbulas.“
J.Melnikovienė teigė ne kartą įsitikinusi, kad žmonės vis dar nesuvokia asbesto keliamo pavojaus, nes jo poveikis, kaip ir radiacijos, nematomas iš karto. „Jei kas nors, pakvėpavęs asbesto dulkėmis, po trijų dienų numirtų, tada gal žmonės susimąstytų, o dabar juk medikai kalba apie tai, kad vėžys ir kitos įkvėptų asbesto plaušelių sukeltos ligos yra diagnozuojamos praėjus dvidešimčiai ar net daugiau metų“, – sakė specialistė. Dabartiniam penkiasdešimtmečiui ar šešiasdešimtmečiui toks terminas neatrodo bauginantis.
Pirmi draudimai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Aplinkos ir darbo medicinos katedros lektorė daktarė Rita Raškevičienė priminė, kad tik 1989 m. Sveikatos apsaugos ministerija uždraudė asbestcemenčio plokštes naudoti gyvenamojo būsto, vaikų auklėjimo ir ugdymo įstaigų, gydymo įstaigų statybose, o nuo 2000 m. Lietuvoje uždrausta naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus statomuose ir remontuojamuose namuose bei visuomeninės paskirties objektuose. 2001 m. įsigaliojo asbesto šiferio gamybos ir importo draudimas, o nuo 2002 m. jau nepriimami nauji statiniai, užkloti asbestine danga.
Neturėtų būti nė vieno plaušelio
Higienos instituto duomenimis, asbestas laikomas vienu pavojingiausių cheminių veiksnių visose išvystytos pramonės šalyse. 1976 m. Tarptautinis vėžio tyrinėjimo centras asbestą pripažino kancerogenišku žmogui ir priskyrė pirmai faktorių grupei. Visos asbesto atmainos sukelia piktybinius navikus. Dažniausios jo sukeliamos ligos – plaučių ir krūtinplėvės asbestozė, krūtinplėvės ir pilvaplėvės mezotelioma, gerklų, plaučių, skrandžio, storosios žarnos, inkstų vėžys. Pagal kenksmingumą asbestas prilyginamas arsenui ir gyvsidabriui.
Higienos instituto surinkta informacija rodo, kad Lietuvoje pirmi asbesto koncentracijos ore matavimai buvo inicijuoti tik 1999 m., o ši medžiaga, kaip kenksmingas veiksnys darbe, buvo įteisintas 2000 m.
Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe, Lietuvoje nuo 2006 m. asbesto koncentracijos ore ribinis dydis yra 0,1 pl/cm3
. Asbesto plaušelių koncentracijos ribinio dydžio gyvenamosios aplinkos ore nėra, nes ten neturėtų būti nė vieno plaušelio.
Patiems pigiau
Stogams atnaujinti Ignalinos rajono savivaldybė skiria apie 50 tūkst. Lt. Kompensuojama pusė stogo dangos kainos, bet ne daugiau kaip 1 000 Lt, ir pusę dažų kainos sienoms, bet ne daugiau kaip 500 Lt. Per metus stogus su savivaldybės parama atnaujina apie 30 gyventojų. Paklaustas, kokie reikalavimai keliami nuimant seną stogo dangą, rajono mero pavaduotojas Henrikas Šiaudinis sakė, kad šių darbų žmonės imasi patys. „Ką nors samdyti, kainuotų. Žmonės taupo, tad patys lipa ant stogų. Sukontroliuoti, kaip jie nuima seną dangą, neįmanoma. Juk prie kiekvieno inspektoriaus nepastatysi. Mūsų ekologai parašo į vietinę spaudą, paprotina, bet ar jų klausoma, sunku pasakyti. Kita vertus, juk ta tarša keičiant stogą nebus ilgalaikė“, – samprotavo mero pavaduotojas. Anot jo, gyvenamieji namai rajone sudaro tik 10 proc. kenksmingą dangą turinčių pastatų, visa kita – ūkiniai pastatai, pastogės, tvoros.
Aiškino, bet nepaaiškino
Aplinkos ministerijos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Mantas Vaškevičius, priminė, kad statinių, kurių konstrukcijose yra asbesto, rekonstravimo, griovimo, remonto, konstrukcijų ar asbesto pašalinimo darbai turi būti vykdomi pagal Darbo su asbestu nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m., kuriuose nustatyta, kad „tokių statinių rekonstravimo, griovimo, remonto, konstrukcijų ar asbesto pašalinimo darbus gali vykdyti įmonės, atitinkančios Kompetencijos reikalavimų įmonėms, vykdančioms statinių, turinčių konstrukcijose asbesto, griovimo, jų konstrukcijų ar asbesto šalinimo darbus, apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. nustatytus reikalavimus“. Tačiau jis nepaaiškino, kaip turi būti elgiamasi tuo atveju, jei asbesto turinčią dangą nuo stogo nuima ne kvalifikuoti darbuotojai, o namo savininkas.
„Atkreipiame dėmesį, kad tai, kaip vykdomi darbai (ar saugiai, ar nėra kenkiama gyventojų sveikatai ir pan.,), pagal kompetenciją privalo kontroliuoti ne aplinkosaugininkai, o Darbo inspekcija. Dėl galimo poveikio žmonių sveikatai – visuomenės sveikatos centrų specialistai“, – atsakyme raštu dėstė valdininkas.
Prieš taršą – lankstinukais
Pabendravus su Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistais išaiškėjo, kad jie kontroliuoja tik tuo atveju, jei yra darbo santykiai. Kai ant stogo dirba namo savininkas, darbo inspekcija negali kontroliuoti. „Į mus kreipiasi sunerimę kaimynai, tačiau niekuo negalime jiems padėti. Bausti galėtume tik įmonių darbuotojus. Esame išleidę lankstinukus, kuriuose paaiškinta, kokių reikalavimų reikia laikytis nuimant asbesto turinčią stogo dangą. Dalijame juos per seminarus, tačiau nepasakyčiau, kad tokia dalomoji medžiaga populiari“, – sakė VDI specialistė Rita Zubkevičiūtė. Jai nuostabą kėlė faktas, kad Aplinkos ministerijos specialistas Mantas Vaškevičius įsitikinęs, kad darbo inspekcija turėtų imtis prievaizdo vaidmens.
Būtinas kolegialus sprendimas
Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo departamento direktorė Vilma Karosienė pasidžiaugė, kad žurnalistai kelia aktualius klausimus. Pasak jos, ministerijs yra nustačiusi, kaip turi būti tvarkomos pavojingos atliekos ir kaip turi būti dirbama su asbesto turinčiomis statybinėmis atliekomis, tačiau niekur nėra kalbama, kas turi kontroliuoti pastatų savininkus, kai jie patys nuiminėja seną stogo dangą. „Svarbus vaidmuo šiuo atveju tenka savivaldybėms, arčiausiai žmogaus esančioms seniūnijoms. Žmonėms turi būti paaiškinta, kokią žalą sveikatai gali sukelti ore pasklidę asbesto plaušeliai. Vien kontrole ir draudimais norimo rezultato nepasieksime. Reikia taikyti visas priemones“, – sakė direktorė. Ji tikino, kad puiki priemonė galėtų būti ir paskatinimas, kai dalį lėšų, reikalingų senam stogui nuimti, skirtų valstybė. Žemės ūkio ministerijos parengtos taisyklės gauti ES paramą galėtų būti peržiūrėtos, numatant galimybę dalį kompensacijos skirti tuo atveju, jei žmonės samdytų įmonę, o ne patys nuiminėtų seną stogo dangą. V. arosienė pateikė kitų šalių pavyzdį, kai pasikeitus stogą, kompensuojama dalis atsinaujinančiai energetikai skirtų išlaidų.
Nijolė BARONIENĖ
