Prieš dvejus metus premjeras vadovavimą Vyriausybei pradėjo nuo viešųjų pirkimų kriti kos. Tačiau per tą laiką Vyriausybė šios sistemos taip ir nepajudino.
Po įvairių skandalų daugelis politi kų jau linkę pakeisti įtakingos Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pavaldumą, tačiau nuomonės tuoj pat išsiskiria, kai ti k pradedama svarstyti , kam ji turėtų būti priskirta, nes visi norėtų būti kuo arčiau šio pyrago dalybų. 2008–2009-aisiais viešiesiems pirkimams būdavo išleidžiama po 11–12 mlrd. litų. Ekonomistai pasvarstydavo: sutaupykime nors 8 proc., ir investi cijų badas šalyje gerokai sumažėtų
Keista reakcija
Daug kas nustebo, kai apie netvarką šioje sistemoje prabilo pats Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas. Politikai netgi pasišiaušė: kas jo prašė, ar negalėjo patylėti. Kodėl tokia reakcija?
„Šiais laikais partijos be pinigų į valdžią patekti neturi jokių šansų. O per viešuosius pirkimus teka milijardai, todėl partijos suinteresuotos, kad VPT vadovautų įtakai atviras žmogus. Partijos siekia, kad toks žmogus neturėtų tvirto stuburo, kad jį būtų nesunku prigąsdinti, paspausti, o dar geriau, kad toks vadovas nesusigaudytų politikoje ir ekonomikoje“, – atvirai rėžia Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Veselka.
Daugiausia viešųjų pirkimų atlieka ministerijos, savivaldybės, viešosios įstaigos, aukštosios mokyklos ir daugybė kitų institucijų, kurioms vadovauja įvairių partijų nariai.
Sarginis šuo – be dantų
VPT vadovas kol kas atskleidė tik vieną pažeidimų sluoksnį, tačiau ir šie duomenys stulbina. Pasak Ž.Plytniko, 2010-aisiais iš 5 200 perkančių organizacijų neskelbiamų derybų būdu sudaryta beveik 4 tūkst. viešųjų pirkimų, o tokių sandorių suma siekė daugiau nei milijardą litų. Milijardą! Gal ne visais atvejais buvo pažeista viešųjų pirkimų tvarka ir dalis valstybės pinigų išleista ne pagal paskirtį, tačiau akivaizdu, kad tokių galimybių buvo.
Tikslesnių duomenų iš dabartinės VPT negalime reikalauti, nes ši tarnyba yra tarsi sarginis šuo be dantų. Kaip žinome, per metus sudaroma apie 20 tūkst. viešųjų pirkimų sandorių, o VPT patikrina tik iki 6 proc. Kodėl tiek mažai? Tokios realios galimybės. Paskaičiuokime. Paprastai vienam sandoriui atlikti pateikiama apie 50–60 puslapių įvairių reikalavimų. Kiek tokių sandorių gali patikrinti 12 VPT tarnautojų? Gal ne visus sandorius būtina tikrinti, tačiau pajėgiama patikrinti tik apie 300 sutarčių.
Kita bėda – net jeigu pavyksta nustatyti pažeidimus, tai baudos neišgąsdina nei pirkėjų, nei Viešųjų pirkimų komisijų narių. Štai už vieną dažniausiai pasitaikantį pažeidimą, kai parenkamas netinkamas pirkimo būdas, šiuo metu skiriama bauda nuo 500 iki 2 500 litų. Pažeidėjų neišgąsdins ir pasiūlymai baudas padidinti du kartus – nuo 500 iki 5 000 litų, o pakartotinai pažeidus – nuo 2 500 iki 10 000 litų. Tiek pat bauda padidinta ir už VPT reikalavimų ar sprendimų nevykdymą.
Nuomonės dėl pavaldumo skiriasi
Iki 2010 m. pradžios VPT buvo pavaldi Vyriausybei, paskui Saulėlydžio komisijos siūlymu tapo pavaldi Ūkio ministerijai. Dabar vėl ieškoma naujo šios tarnybos šeimininko. Kas juo taps? Kandidatų netrūksta. Daugelis politikų pritaria pasiūlymui keisti VPT pavaldumą, tačiau nuomonės išsiskiria, kai pradedama svarstyti, kam ji iš tiesų turėtų būti pavaldi.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas J.Veselka su ironiška šypsena vertina ir Prezidentės, ir Seimo Antikorupcijos komisijos pasiūlymus.
„Prezidentė siūlo VPT priskirti Finansų ministerijai. O kokie argumentai? Apskritai aš stebiuosi, kad Finansų ministerijoje, kaip sovietiniais laikais, koncentruojami visi svarbiausi valstybės reikalai. Net sovietmečiu Plano komitetas nebuvo pavaldus Finansų ministerijai“, – sako J.Veselka.
Padėti gali viešumas
Ne per seniausiai Prezidentė Seimui pateikė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų projektą, kuriame siūloma viešai skelbti visus viešuosius pirkimus, o prieš vykdant viešuosius pirkimus neskelbiamų derybų ar vidaus sandorių būdu, apie tai privalomai informuoti VPT. Sandorius būtų galima vykdyti tik gavus tarnybos leidimą.
Įstatyme numatyta išimtimi paslaugas ir prekes pirkti vidaus sandoriais dažniausiai naudojasi savivaldybės, paprastai pirkdamos iš pavaldžių įmonių ir ignoruodamos kitas įmones rinkoje. Įdomu, kad A.Bilotaitė dar praėjusių metų Seimo rudens sesijoje siūlė uždrausti vidaus sandorius, tačiau šiam pasiūlymui nepritarė jos kolegos iš valdančiosios daugumos.
Visos landos dar neuždarytos
„Dažni atvejai, kai pirkėjas apklausia kelis asmenis ir tokia apklausa vadinama viešuoju pirkimu – pats tarnautojas pasirenka, kuriuos subjektus apklausti. Todėl manau, kad visą informaciją apie viešuosius pirkimus reikėtų privalomai skelbti viešai elektroninėje erdvėje“, – siūlo papildyti įstatymą V.Gapšys.
Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas Seimas pradės nagrinėti antroje balandžio pusėje. Mūšis bus atkaklus ir intriguojantis.
Seimo Ekonomikos komiteto nario Valdemaro Valkiūno teigimu, per viešuosius pirkimus labai dažnai permokama, netaupoma, išlaidaujama. Jo apskaičiavimais, patobulinus viešųjų pirkimų sistemą įmanoma sutaupyti net iki 4 mlrd. litų. Tiek lėšų būtų galima skirti kitiems projektams, padidinti užimtumą, valstybė gautų daugiau mokesčių. Tačiau kažkas, anot parlamentaro, aukščiausiuose sluoksniuose tuo nesuinteresuotas. VPT vadovas, Seimo nario nuomone, turėtų būti nepriklausomas nuo politikų ir skiriamas tokia pat tvarka, kokia skiriami prokurorai ir STT vadovas.
Albinas Čaplikas
