Pasak jos, atsižvelgiant į projekto apimtį, ilgainiui gali susidaryti net 10–19 mlrd. eurų jo biudžeto deficitas. Be to, gali dar labiau vėluoti ir jo įgyvendinimas.
Reikės dar daugiau milijardų
„Kartu su latvių ir estų aukščiausiosiomis audito institucijomis atlikus bendrą „Rail Baltica“ projekto vertinimą, tenka konstatuoti, kad projektas nebus baigtas iki 2025 m., kaip buvo planuota“, – pranešime žiniasklaidai konstatuoja valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Pasak jo, susirūpinimą kelia ne tik penkerius metus vėluojantis projekto įgyvendinimas, bet ir daugiau nei keturis kartus išaugęs projekto biudžetas.
„Norint įgyvendinti planuojamus darbus, Lietuvoje papildomai reikės beveik devynių milijardų eurų. Kad 2030–2031 m. „Rail Baltica“ geležinkeliu galėtų važiuoti traukiniai, jau dabar būtina apsispręsti, ar jie bus perkami, išsinuomojami, ar keleivių vežėjai turės savus traukinius.
Šių rizikų valdymas turi įtakos ne tik projekto rezultatams, bet ir regiono ekonominiam vystymuisi bei nacionaliniam saugumui“, – įspėja M. Macijauskas.
Baltijos šalių audito institucijų vertinimu, norint visiškai užbaigti „Rail Baltica“ projektą, reikia papildomų 19 mlrd. eurų.
Atsižvelgiant į naujausius kiekvienos šalies projektų biudžetus ir jau skirtus pinigus, Estijoje reikia 2,7 mlrd., Latvijoje – 7,6 mlrd., Lietuvoje – 8,7 mlrd. eurų.
Mažina projektų apimtį
Siekdamos suvaldyti padidėjusias išlaidas ir laikytis griežto termino – iki 2030 m. turėti veikiantį geležinkelį, Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybės iki 2030 m. ruošiasi sumažinti atliekamų darbų apimtį ir ketina sutelkti dėmesį į geležinkelio pagrindinės linijos tiesimą.
Apimties sumažinimas (pirmasis etapas) reiškia, kad vietinės stotys bus statomos minimalaus funkcionalumo arba vėliau, o vietoj dvikelės geležinkelio linijos kai kuriuose ruožuose bus tiesiama vienkelė.
Ketinimai sumažinti projekto apimtį (pirmasis etapas) tikėtiną deficitą iki 2030 m. sumažintų beveik perpus. Pagal pirmojo etapo scenarijų bendras numatomas deficitas visoms trims šalims būtų 10,1 mlrd. eurų: 1,8 mlrd. Estijoje, 4,4 mlrd. Latvijoje ir 3,90 mlrd. Lietuvoje.
Vis dėlto neaišku, kiek pinigų „Rail Baltica“ projektui bus skirta iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (pagrindinės projekto finansavimo priemonės)būsimuoju Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiu nuo 2028 m., ir kokia bus bendro finansavimo dalis.
Kyla rizika, kad finansavimas nebus gautas laiku ne tik dėl to, kad padidėjo numatomos išlaidos, bet ir todėl, kad dabartinis Europos Sąjungos finansavimo laikotarpis baigiasi 2027 m. Kadangi kitas finansavimo laikotarpis prasidės 2028 m., tikėtina, kad 2027–2028 m. finansavimo nepakaks, nes dotacijos įprastai neskiriamos pirmaisiais naujos ilgametės finansinės programos metais.
Net atsižvelgiant į pirmojo etapo užbaigimo terminą, projektas mažiausiai penkeriais metais atsiliks nuo 2017 m. nustatyto grafiko.
Planuota, kad geležinkelis bus pastatytas ir parengtas eksploatuoti iki 2025 m. pabaigos.
Daugiausia vėlavimą lemia vienas po kito vėluojantys projektavimo ir teritorijų planavimo procesai, kurie taip pat turi įtakos žemės įsigijimo eigai.
Už projektą atsakingų ministerijų teigimu, antrasis projekto etapas bus įgyvendinamas po to, kai geležinkeliais pradės kursuoti traukiniai ir padidės krovinių vežimo apimtys. Vis dėlto antrojo etapo grafikas šiuo metu dar nėra sudarytas.
Planuojamas „Rail Baltica“ ilgis yra 870 km (Estija – 213 km, Latvija – 265 km, Lietuva – 392 km). Geležinkelio linija nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos – yra didžiausias infrastruktūros projektas nepriklausomų Baltijos valstybių istorijoje.
Iki šiol pagrindinis projekto finansavimo šaltinis buvo Europos Sąjungos finansavimo priemonė „Europos infrastruktūros tinklų priemonė“ su įprasta 85 proc. bendro finansavimo norma.
