Prieš 50 metų, rugsėjo 12 dieną, bendrovės „Texas Instruments“ inžinierius Jackas Kilby pademonstravo pirmąjį veikiantį elektroninį integrinį grandyną, arba mikroschemą. Palyginti neįspūdingos išvaizdos gaminys susidėjo vos iš penkių komponentų, tarpusavyje sujungtų vielučių raizginiu. Nepaisant to, taip buvo įrodyta, jog elektroninius įtaisus galima gaminti montuojant visus jų komponentus ant to paties puslaidininkinės medžiagos gabalo - šiuo atveju germanio - o ne naudojant pavienius diskretinius elementus.
Iliustracija iš Roberto Noyce'o patento
Integrinių grandynų (angl. integral circuit, IC) gimimas puikiai dera su vienalaikio išradimo koncepcija. Pasirodo, jog tokios koncepcijos idėja sukosi daugybės šeštojo dešimtmečio inžinierių galvose. Iš tiesų ties daugiau ar mažiau ta pačia idėja dirbo daugelis žmonių - ir prieš, ir po to, kai Kilby pagamino savąjį grandyną. Vienas šių inžinierių vienas kompanijos „Fairchild“ bendrasavininkių Robertas Noyceas. Praėjus vos metams po Kilby išradimo Noyce‘as padavė paraišką „Puslaidininkinio įtaiso ir kontaktų struktūros“ patentui. 1960 metais „Fairchild“ pagamino pirmąjį veikiantį monolitinį integrinį grandyną, kurio visi komponentai tarpusavyje buvo sujungti ant tos pačios medžiagos (šįkart - silicio) įrengtais elektrai laidžiais metaliniais takeliais.
Būtent Noyce‘as sugalvojo pirmąjį praktinį mikroschemų gamybos būdą, kuris leido jas gaminti dideliais kiekiais. Abu išradėjai - Kilby ir Noyce‘as gavo Nacionalinio mokslo medalio (angl. National Medal of Science) apdovanojimą, ir jie yra laikomi integrinio grandyno bendraišradėjais.
