M. Pompeo, laikęsis bene griežčiausios pozicijos Kinijos atžvilgiu tarp ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo patarėjų, į Taivaną atvyko trečiadienį.
Vizitas surengtas tarp Vašingtono ir Pekino toliau augant įtampai dėl šios autonominės, demokratiškai valdomos salos ir tęsiantis tarptautinei krizei, kurią išprovokavo Rusijos karinė invazija į Ukrainą.
Nors Vašingtonas turėtų toliau palaikyti santykius su Pekinu kaip suverenia vyriausybe, Taibėjaus diplomatinio pripažinimo „nebegalima ilgiau ignoruoti, jo vengti ar laikyti antraeilės svarbos dalyku“, sakė M. Pompeo, sakydamas kalbą vietos idėjų kalvės organizuotame renginyje.
„Mano požiūriu, Jungtinių Valstijų vyriausybė turėtų nedelsdama imtis būtinų ir gerokai pavėluotų žingsnių padaryti teisingą ir akivaizdų dalyką – diplomatiškai pripažinti Kinijos Respubliką (Taivaną) kaip laisvą ir suverenią valstybę“, – kalbėjo buvęs valstybės sekretorius.
Kinijos Respublika yra oficialus Taivano pavadinimas.
Vašingtonas išlieka pagrindinis Taivano sąjungininkas ir aprūpina salą ginkluote, nors 1979-aisiais nutraukė oficialius diplomatinius santykius su Taibėjumi ir pripažino Pekiną.
Tačiau M. Pompeo sakė, kad „kalbama ne apie būsimą Taivano nepriklausomybę, bet apie akivaizdžios, jau egzistuojančios realybės pripažinimą“.
Autoritarinė Kinija laiko demokratinį Taivaną savo teritorija ir žada kada nors ją susigrąžinti, prireikus – jėga.
Oficialų Taivano nepriklausomybės paskelbimą Kinija laikytų jos nustatytos „raudonos linijos“ peržengimu. Pekinas nekart įspėjo, kad toks žingsnis galėtų išprovokuoti karą.
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen (Cai Ingven), dukart laimėjusi rinkimus, priklauso partijai, istoriškai remiančiai salos nepriklausomybę.
Tačiau prezidentė sąmoningai laikosi lankstesnės pozicijos.
Ji sako, kad nėra reikalo skelbti nepriklausomybę, nes Taivanas jau yra suvereni šalis, kuri vadinasi Kinijos Respublika.
M. Pompeo savo kalboje pritarė tokiai pozicijai.
„Kaip yra aiškiai sakę daugelis buvusių ir esamų jūsų lyderių, Taivanui nėra reikalo skelbti nepriklausomybę, nes jis jau yra nepriklausoma šalis. Jos pavadinimas – Kinijos Respublika“, – kalbėjo buvęs valstybės sekretorius.
„Jungtinių Valstijų žmonės ir vyriausybė turėtų tiesiog sutikti su šiuo absoliučiai tinkamu, morališkai teisingu dalyku. Tai paprasta. Taivano žmonės nusipelnė pasaulio pagarbos už tai, kad toliau eina šiuo laisvės, demokratijos ir suverenumo keliu“, – sakė jis.
Tsai Ing-wen ketvirtadienį susitiko su M. Pompeo, kuriam įteikė garbės medalį ir dėkojo už tai, kad jis padėjo pasiekti „ne vieną proveržį“ Taivano ir JAV santykiuose.
Baigdamas darbą valstybės sekretoriaus poste M. Pompeo paskelbė, kad Vašingtonas atšaukia oficialių kontaktų su Taivanu apribojimus. Šis žingsnis smarkiai supykdė Pekiną.
Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) faktiškai tęsia savo pirmtako D. Trumpo politiką dėl Taivano.
Kinija ėmė didinti spaudimą Taivanui 2016 metais, kai Tsai Ing-wen buvo išrinkta prezidente.
Pastaraisiais metais Pekinas smarkiai suintensyvino ginklų žvanginimą prie Taivano ir beveik kasdien siunčia savo orlaivius į salos oro gynybos atpažinimo zoną.
