Jolanta Grubliauskaitė
Informacija apie koeficientų skaičiavimą – kaip šventoji Gralio taurė: visi žino ją egzistuojant, bet niekas nežino, kur ji yra. Taip dabartinę situaciją dėl Šiaulių miesto teritorijos zonavimo kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu apibūdina kai kurie Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovai. Šie, piktindamiesi, kad dėl patvirtintų koeficientų jau daugybę metų moka per didelius žemės mokesčius, dar praėjusiais metais kreipėsi į valdžios atstovus su prašymu pakoreguoti dabartinę tvarką, tačiau atsimušė į abejingumo sieną.
Valdžios atstovai į problemą žiūri vangiai – girdi, jei daugiau nei dvidešimt metų viskas buvo gerai, tai kam dabar iš musės dramblį pūsti.
„Aukštosios matematikos“ geriau neliesti
„Šiaulių naujienos“ jau rašė, kad dar praėjusių metų lapkritį Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kuri privalo nagrinėti ir sudaryti Šiaulių miesto teritorijos zonavimo kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu (Keu) požiūriu schemas bei pagal jas nustatyti pataisos koeficientus sklypo padėčiai įvertinti.
Sudaryti minėtą darbo grupę valdžios atstovai buvo priversti, kai sulaukė nemažai sklypų savininkų skundų. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romanas Kančauskas tada pasakojo, jog problemos ištakos siekia maždaug 1991 – 1992 m., kai Šiaulių miestas buvo padalytas į maždaug 100 zonų ir buvo nustatyti Keu koeficientai. „Jie turi įtakos ir sklypo vertei ir žemės mokesčiui. Dabar yra besiskundžiančių žmonių, manančių, kad tie koeficientai ne visai geri“, – teigė jis.
Čia savo nuomonę suskubo pareikšti ir Šiaulių miesto vyriausioji architektė Rasa Budrytė, stebėdamasi, kaip dvidešimt trejus metus viskas buvo gerai, nenuginčyta ir teisėta, o štai dvidešimt ketvirtaisiais metais jau reikia kažką keisti. „Aš šią problemą sieju su žemės mokesčio pasikeitimu. Pasikeitus rinkos kainai ir koeficientams šoktelėjus į viršų, atsirado žmonių, kurie, manydami, kad galimai tai įtakoja jų mokesčius už žemę, pradėjo piktintis“, – tikino ji, pridurdama, kad žemės mokestis iš tiesų beveik nesusijęs su minėtais Keu koeficientais.
„O aš manau, kad susijęs“, – pertraukė ją R. Kančauskas. „Na gal iš dalies, bet nesusijęs“, – toliau savo nuomonę gynė R. Budrytė, galiausiai numodama ranka ir pareikšdama, kad čia, girdi, aukštoji matematika.
Kas pavogė kelius ir elektrą?
Tuo metu Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Evaldas Danilovas tokiu valdžios abejingumu stebisi. Esą, žinoma, būtų galima į viską numoti ranka, nes Savivaldybė savo darbą – Keu koeficientų nustatymą – atliko dar 1992 metais, jei ne keli „labai maži“ neatitikimai.
„Visi žemės savininkai, Šiaulių mieste turintys įvairios paskirties žemės sklypus, jau 16 metų moka neteisėtai apskaičiuotus žemės mokesčius. Nauji koeficientai turėjo būti perskaičiuoti mažiausiai tris kartus, vadovaujantis naujomis LR Vyriausybės patvirtintomis metodikomis“, – teigė E. Danilovas.
Be to, esą visoms prijungtoms prie Šiaulių miesto kaimų žemėms buvo paskaičiuoti maksimalūs koeficientai, o kai kurioms zonoms buvo taikomi ir visai kitų zonų koeficientai. Žemės mokesčio dalinio pakeitimo nutarime (2000 m. kovo 2 d. Nr. 244) yra išaiškinta, kad prijungtoms kaimų žemėms, jei jose nėra kvartalinės elektros ir kelių, žemės mokestis skaičiuojamas netaikant suvestinių kompleksinių (Keu) koeficientų. Kitaip tariant, žemės mokestis turėtų būti panašus kaip rajone esančiai žemei. Tačiau Šiaulių miesto valdžiai – tai nė motais.
Dar 2001 metų sausio 13 dieną Šiaulių miesto valdyba (dabar Taryba, – aut. past.) patvirtino, kad prijungtose prie Šiaulių miesto kaimų žemėse yra elektra ir keliai. Bet štai ir vėl LŽSS Šiaulių skyrius pastebėjo „netikslumą“: 2014 m., t. y. po 13 m., Šiaulių miesto savivaldybės administracija nustatė, kad didelėje dalyje prijungtų kaimų teritorijų nėra nei elektros, nei kelių.
„Tai kur tie keliai ir elektra dingo? 2001 metais buvo, o 2014 metais jau neliko... Gal kas pavogė?“ – ironiškai klausia E. Danilovas.
Mokame dvigubai didesnius mokesčius
Minėtos problemos ypač palietė Naujojo Medelyno kvartalą, teritorijas prie Garažų ir Jakštaičių gatvių, kuriose elektros ir kelių nebuvo, nes žemė buvo naudojama žemės ūkio paskirčiai. Negana to, E. Danilovo teigimu, teritorija prie Garažų gatvės apjuosta dar ir giliais melioraciniais grioviais, kurie, paaiškėjo, net nelaikomi melioracijos grioviais ir niekam nepriklauso.
„Tai gal 2001 m. savivaldybės kompetentingi specialistai besiaiškindami, ar toje vietoje yra keliai, vietoje griovių pamanė, kad mato kelius? Toks kaimo žemių prijungimas prie Šiaulių miesto labai skaudžiai žemės mokesčio prasme atsiliepė vienkiemių sodybų savininkams: žemės mokestis nuo 17 Lt/ha padidėjo iki 1040 Lt/ha“, – pykčio neslėpė Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas.
LŽSS Šiaulių skyrius, vadovaudamasis tais teisės aktais, kuriais vadovavosi Šiaulių miesto savivaldybė nustatydama ir apskaičiuodama koeficientus žemės mokesčiui nustatyti, išsiaiškino, kad visi Šiaulių miesto žemės savininkai iki pat 2015 m. moka mažiausiai 50 proc. didesnius žemės mokesčius, nei turėtų.
„Kas susidomės tokia netvarka ir kas apskaičiuos bei sugrąžins žemės savininkams permokėtus pinigus už žemės mokestį, mokėtą tiek metų?“ – retoriškai klausė LŽSS Šiaulių skyriaus atstovai.
Paslaptingai išgaravo „popierizmas“
Žinoma, eilinis mokesčių mokėtojas tokios painiavos ir LR įstatymų gausos suprasti negali. Tačiau keista, kodėl minėtų nusižengimų nepastebėjo buvę ir esami Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriai, merai, apskričių viršininkai, miesto žemėtvarka, Vyriausybės atstovai? „O kur dar matininkai, kadastrinėse bylose „netyčia“ įrašę ne tą, girdi, nieko nereiškiantį skaičių? Tuo metu Šiaulių miesto savivaldybei viešai skelbti, kad 23 metus viskas buvo gerai, yra labai nesolidu“, – įsitikinęs E. Danilovas.
Jo teigimu, nors pernai ir buvo sudaryta darbo grupė dėl Keu koeficientų nustatymo, reikalai kaip nejuda, taip nejuda iš vietos.
„Susidarė gana neįprasta situacija: 1992 m. ir 1995 m. kompleksinius urbanistinius koeficientus Šiaulių miesto savivaldybė apskaičiuoti mokėjo, o 2014 m. apskaičiuoti jau nebemoka. Be to, net ir paaiškinti, kaip tada buvo apskaičiuota, negali, nes, girdi, nėra išlikę tvarkų, kuriomis vadovaujantis buvo atlikti skaičiavimai“, – stebisi E. Danilovas, pridurdamas, kad informacija apie koeficientų skaičiavimą kaip šventoji Gralio taurė – visi žino ją egzistuojant, bet niekas nežino, kur ji yra.
Apie tai, kad „popierizmas“ kažkur išgaravo, nenoriai, bet kalba ir valdžios atstovai. „Blogybė yra tam tikra, kad neišliko dokumentų prieš 23 metus dirbusios darbo grupės, kuri skaičiavo, ir kaip ji ten suskaičiavo. Bet yra metodika. O ten yra intervalai nurodyti: nuo – iki. Tai čia kažko nelabai ir išrasi“, – bandė išsisukti R. Budrytė.
Ieškodamas pagalbos LŽSS Šiaulių skyrius kreipėsi į Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas. Abi ministerijos kaip susitarusios tvirtina, kad kompleksinių urbanistinių koeficientų nustatymą ir apskaičiavimą turi žinoti Šiaulių miesto savivaldybės administracija, nes ji nustato šiuos koeficientus.
Belieka tikėtis, kad rytoj vyksiančiame jau trečiajame darbo grupės posėdyje pagaliau bus pasiekta konkrečių rezultatų, o ne tik atsimušinėjama, kad ši problema – tai aukštoji matematika.
