Kad ir kaip keiktume milžiniškus oro uostus, kuriuose nusileidus lėktuvui iki terminalo važiuojame dar pusvalandį, o persėsdami iš vieno lėktuvo į kitą kartais keliaujame beveik valandą, dalį atstumo įveikdami pėsčiomis, dalį – eskalatoriais, dalį – traukinukais, tačiau daug keliaudami be jų neišsiverčiame. Tokie oro uostai mums, gyvenantiems Europos pakraštyje, leidžia pasiekti bet kurį pasaulio kampelį.
Šiuo metu urbanistikoje bandoma įskiepyti naują terminą – „aerotropolis“. Aerotropolis – miestas-oro uostas, kuriame visas gyvenimas sukasi aplink oro uostą, nuo jo pernelyg nenutolstant.
Kai kuriems miesto gyventojams oro uostas nėra didelis džiaugsmas – virš galvų kylantys ir besileidžiantys lėktuvai kelia nuolatinį, nemažą triukšmą, todėl oro uostai dažniausiai yra miestų pakraščiuose. Viskas gerai, jei miestas nedidelis, toks kaip Vilnius ar Kaunas, kai oro uostą galima pasiekti greitai. Tačiau jei miestas – megapolis, toks kaip Maskva, Tokijas, Paryžius, kelionė iki oro uosto gali būti gerokai ilgesnė nei pats skrydis. Pastaraisiais metais stebima įdomi tendencija: nors oro uostai ir toliau statomi atokiau nuo miestų, tačiau aplink didelius oro uostus dygsta nauji miestai. Oro uostas tarsi apauga įvairios paskirties pastatais, tampa atskiru miestu. Toks reiškinys vadinamas aerotropoliu. Urbanistikos specialistai teigia, kad šiuo metu pasaulyje yra 24 aerotropoliai ir apie 50 oro uostų, kurie jau gali pretenduoti į aerotropolio statusą arba yra arti jo. Sparčiausiai tokie objektai atsiranda Rytų Azijoje. Keli pavyzdiniai aerotropoliai yra JAV.
Visais laikais miestų plėtrą daug lėmė transporto plėtra. Seniau didelę reikšmę turėjo vandens keliai, vėliau atsirado geležinkelis, automobilių keliai, o dabar didelę reikšmę turi oro transportas. Nors statistika teigia, kad oro transportu gabenama tik 1 proc. visų krovinių, tačiau jos vertė sudaro apie 40 proc. visų krovinių vertės. Išmanųjį mobilųjį telefoną kur kas geriau gabenti lėktuvu, o tiek pat kainuojančius kelis šimtus kilogramų anglių – geležinkeliu ar laivais. Štai ir atsiranda didelis neatitikimas tarp krovinių masės ir vertės.
Aplink oro uostus kuriasi biurai, logistikos kompanijos, viešbučiai – visi tie, kurių veikla susijusi su krovinių transportavimu, keleivių pervežimu. Tačiau urbanistai teigia, kad palikti viską stichijai negalima. Aerotropoliai turi būti tinkamai suplanuoti, kad juose nekiltų tos pačios problemos, kurios kyla šiuolaikiniuose megapoliuose.
Urbanistai teigia, kad tokiuose miestuose gyvenamuosius rajonus reikia atskirti nuo sandėlių ir nuo biurų rajonų – tai daroma pasitelkiant automobilių stovėjimo aukšteles. Bet svarbiausias dalykas – išspręsti transporto klausimus, ir tą reikia daryti apgalvotai, kad aerotropolis išvengtų megapolio problemų, t. y. nesusidarytų kamščiai, kad būtų galima operatyviai iš bet kurio miesto taško pasiekti oro uostą, todėl aerotropoliuose turi būti išvystyta greitųjų traukinių sistema. Aerotropolio centras visada yra oro uostas, todėl jo link tiesiami automobilių keliai. Tačiau keliai turi būti suplanuoti taip, kad juose būtų atskiros juostos keleiviniam ir krovininiam transportui, kad jie vieni kitiems netrukdytų. Viso planavimo esmė yra ta, kad kroviniai ir žmonės judėtų be trikdžių.
Oro uostas (nuotr. Gamintojo)
Vienas iš pavyzdinių aerotropolių yra amerikiečių Memfis. Šio miesto oro uoste yra vienas iš trijų didelės pašto korporacijos „FedEx“ centrų. Teigiama, kad kas ketvirtą darbo vietą Memfyje sukuria „FedEx“. Tai nestebina, nes šiais laikais, kai daug kas perkama internetu, pašto korporacijos turi labai daug darbo.
Europoje kaip vienas pavyzdinių aerotropolių laikomas Amsterdamo oro uostas. Tačiau sparčiausiai aerotropoliai kuriasi Kinijoje, Pietų Korėjoje, Tailande, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šių šalių naujose industrinėse zonose. Azijos šalių vyriausybės tikis, kad aerotropolių kūrimasis gali pritraukti ir investicijas, ir technologijas.
Oro uostas (nuotr. Gamintojo)
