Žygaičių seniūnijoje sparčiai mažėja gyventojų. Per 2010 m. pavasarį vykusį gyventojų surašymą seniūnijoje aptikta 200 negyvenamų namų ir butų. Negyvenami namai užkaltais langais stūgso netgi šalia Draudenių ežero įsikūrusioje Draudenių gyvenvietėje.
Dėl mokinių trūkumo gali tekti uždaryti Sartininkų pagrindinę mokyklą, kurioje 2008 m. mokėsi 116 vaikų, o dabar beliko 56. Visgi yra seniūnijoje ir priešingų pavyzdžių, kai miestiečių šeimos atvyksta į kaimą ūkininkauti.
Tėvai – į miestą ilsėtis, vaikai – į kaimą dirbti
Arūnas ir Laima Macai Tauragėje turėjo butą, darbus ir net nesvajojo, kad kada nors teks keltis gyventi į kaimą, bet prieš šešerius metus pradėjo šlubuoti Žygaičių seniūnijos Ruikių kaime ūkininkavusių Laimos tėvų sveikata. Tada buvo nutarta, kad Arūnas ir Laima su dviem vaikais keliasi ūkininkauti į Ruikių kaimą, o Laimos tėvai keliasi gyventi į jų butą Tauragėje.
– Kai Tauragėje metėme darbus ir nutarėme keltis gyventi į kaimą, pažįstami ragino važiuoti į Švėkšną sveikatos pasitikrinti. Jie ypač stebėjosi, kad gyventi ir ūkininkauti į kaimą keliasi mano vyras Arūnas, nes jis gimė ir augo Tauragėje, ūkininkauti nemokėjo, – lemtingą žingsnį prisimena L.Macienė.
Per šešerius metus ūkis išaugo keletą kartų
Perėmę ūkį Macai „pasogos“ gavo 40 hektarų žemės ir 17 melžiamų karvių. Į kaimą jie persikėlė pačiu laiku – pavėlavus bent porą metų būtų sunku nusipirkti žemės. Laisvų žemės plotų Ruikių kaimo apylinkėse jau nebeliko.
Per šešerius sunkaus darbo metus L. ir A.Macų ūkis gerokai išsiplėtė: dabar jie turi 120 hektarų nuosavos žemės ir 30 hektarų nuomoja, laiko 130 galvijų, iš kurių 55 – melžiamos karvės. Macai turi viską, ko reikia moderniam pienininkystės ūkiui: modernias fermas, melžimo aparatus, pieno šaldytuvą, keletą traktorių, grūdų kūlimo kombainą.
Ūkio plėtrai – Mažosios Lietuvos pievos
Jau keletą amžių pačiais įvairiausiais būdais didžiajai Lietuvai pagalbos ranką ištiesia Mažoji Lietuva. Prieš 160 metų Mažojoje Lietuvoje buvo spausdinamos ir per sieną slapta gabenamos lietuviškos knygos. Šios slaptos veiklos citadelė buvo Žygaičių valsčius. Šiais laikais buvusi Mažoji Lietuva didžiosios Lietuvos ūkininkus aprūpina žeme.
Macams pasisekė, kad už 200 metrų juo jų sodybos – buvusi Vokietijos ir carinės Rusijos valstybinė siena, o už jos – buvusi Mažoji Lietuva. Baigiantis Antrajam pasauliniui karui buvę Mažosios Lietuvos gyventojai pabėgo į Vokietiją, todėl į jos žemes buvę jų savininkai nebepretenduoja. Kai Macai pradėjo ūkininkauti Ruikių kaimo „Lietuvos pusėje“, laisvų žemių jau nebebuvo, bet jų buvo buvusioje Mažojoje Lietuvoje, kur praktiškai nebeliko senųjų šeimininkų, ten jie ir pirko 80 hektarų žemės.
Ūkio plėtros bumo metu už valstybinės žemės hektarą Macai mokėjo po 3 tūkstančius litų, o savininkai hektarą pardavinėjo po 5 tūkstančius litų.
Atrodytų, nebėra skirtumo, didžiojoje ar Mažojoje Lietuvoje yra ūkininko žemė. Vis dėlto skirtumas yra: Tauragės rajone mokesčiai už žemę mažesni nei Pagėgių savivaldybėje. Ūkininkaudami dviejų savivaldybių teritorijoje, Macai priversti sekti ne tik Tauragės, bet ir Pagėgių savivaldybių administracijų darbą, mokesčių politiką.
Plėtoja mišrų ūkį
Lietuvai atgavus nepriklausomybę dauguma mūsų šalies ūkių buvo mišrūs: ūkininkai laikė karvių, augino kiaulių, augino grūdinių kultūrų. Pastaraisiais metais kuriami specializuoti modernūs pienininkystės, grūdų, daržovių, mėsinių galvijų, kiaulių auginimo ūkiai.
Arūnas ir Laima Macai plėtoja mišrų ūkį: laiko 55 melžiamas karves, augina 20 mėsinių Šarolė veislės galvijų, augina grūdines kultūras.
Iš karvės jie primelžia maždaug po 6,5 tonos pieno per metus, pieną parduoda AB „Žemaitijos pienas“ – bendrovės pienovežis kasdien atvyksta į ūkį pasiimti vertingo produkto.
Grūdus pašnekovai augina savo reikmėms – gyvuliams šerti. A.Macas kasmet pasėja apie 30 hektarų grūdinių kultūrų. Augina rugius, kviečius, avižas. Iš hektaro prikulia nedaug – po 2–4 tonas. – Žemės mūsų apylinkėse nenašios, todėl ir derliai nėra dideli. Aišku, būtų galima gauti ir didesnį derlių, tačiau tuomet reikėtų investuoti daug lėšų į trąšas, chemikalus nuo kenkėjų. Grūdų mes neparduodame, o mūsų ūkiui, gyvuliams šerti jų pakanka, – pasakojo ūkininkas.
Samdo du darbininkus
Vasaros sezono metu Macų ūkyje triūsia penkiese: du tėvai, du vaikai ir samdyta melžėja. Žiemą, kai gyvuliai parginami į tvartus, Macai dar samdo gyvulių šėrėją.
Moksleivė duktė Justė tėvams ūkininkauti padeda, bet tapti ūkininke nenori. Užtat moksleivis sūnus Paulius su entuziazmu ūkininkauja, nori įsigyti veterinaro specialybę ir tapti ūkininku.
– Sūnus man padeda nuo mažų dienų, yra darbštus, mėgsta ūkininkauti. Smagu, kad bus kam perduoti ūkį, kai sūnus baigs mokslus ir įsigis specialybę, – džiaugėsi tėvas.
Nori asfalto
Turint 120 hektarų žemės pasirinkimų statyti gyvenamąjį namą – daug, tačiau nuo komunikacijų – automobilių kelių ir elektros linijų – toli nepabėgsi.
Macų sodyba – šalia kelio Tauragė–Sartininkai. Patogu gyventi šalia gana svarbaus kelio, tačiau bėda, kai pilkieji mūsų keleliai pradeda dulkėti...
Buvo planų kelio atkarpą nuo Sartininkų iki kelio Tauragė–Žygaičiai išasfaltuoti jau 2009 metais, tačiau jie ir liko planais.
– Iš Tauragės į Šilutę per Sartininkus gerokai arčiau nei per Žygaičius, todėl taupydami kurą sunkiasvoriai automobiliai dažnai darda mūsų žvyrkeliu. Jie kelia milžiniškus dulkių kamuolius, vasarą neįmanoma lango atidaryti, nes bemat visi daiktai pasidengia dulkių sluoksniu. Laikraštyje skaitėme, kad kelio atkarpa nuo Sartininkų iki kelio Tauragė–Žygaičiai bus išasfaltuota, todėl naują šeimos gyvenamąjį namą statėme netoli nuo kelio, bet, matyt, apsigavome, nes šio kelio niekas nesiruošia asfaltuoti. Bent jau per mūsų kaimą kelis šimtus metrų kelininkai išasfaltuotų, – maldavo namų šeimininkė.
Plėstis nebėra kur
Kaip minėta, ūkininkai Macai laiko 130 galvijų, iš kurių 55 – melžiamos karvės. Iš viso pašnekovų tvartuose sutilptų 150 galvijų, tad plėtrai rezervų nedaug.
– Nėra laisvos žemės, beveik nebeliko laisvos vietos tvartuose, todėl didelės plėtros neplanuojame. Su žmona apsisprendėme, kad laikysime apie 70 melžiamų karvių ir apie 80 galvų prieauglio ir mėsinių galvijų – ūkio perspektyvą dėstė A.Macas.
Arūnas STRIKAITIS
