Panevėžyje pernai gimė net trisdešimt dviem mažyliais daugiau nei 2010-aisiais.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2011 metais užregistravo 1 038 gimusius kūdikius: per dvylika mėnesių gimė 535 berniukai ir 503 mergaitės. Tiesa, 202 iš šių mažylių pasaulį išvydo užsienio šalyse – Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, JAV, Rusijoje, Baltarusijoje, net Egipte ir Turkijoje, kitose šalyse. Tačiau, anot specialistų, dėl to džiaugsmas netampa mažesnis – juk 2010-aisiais Panevėžyje registruota 32 kūdikiais mažiau.
Svetur gimę registruojami Lietuvoje
Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Girdvainienė, palyginusi gimstamumą Panevėžyje 2010-aisiais ir praėjusiais metais, pasidžiaugė: „Užpernai pasaulį mieste išvydo 1 006 kūdikiai. Iš jų 518 berniukų ir 488 mergaitės. Tai pati džiugiausia šiųmetė naujiena, nes mieste gyventojų mažėja. 2011 metų liepos 1 dienos duomenimis, Panevėžyje gyvena 108 tūkstančiai 127 gyventojai, o tai 2 538 panevėžiečiais mažiau nei tuo pačiu 2010 metų laikotarpiu. Todėl vienintelis džiaugsmas ir yra, kad mažylių 2011-aisiais gimė net trisdešimt dviem daugiau nei 2010-aisiais.“
J. Girdvainienė džiaugėsi ir tais tėvais, kuriems kūdikiai gimė užsienyje, bet jie juos užregistravo Panevėžio civilinės metrikacijos skyriuje.
„Nors tėvai dirba užsienyje, bet ten gimusius vaikus registruoja Lietuvoje. Tai suprantama, nes jie nori, kad, grįžus atgal gyventi į Panevėžį, vaikai turėtų visas socialines garantijas“, – sako specialistė.
Pasak J. Girdvainienės, kaip ir užpernai, taip ir 2011 metais pačiai jauniausiai mamai Panevėžyje buvo 15 metų, jauniausiam tėčiui – septyniolika.
„Skaudu, kad vaikai gimdo vaikus, – atvirai kalba Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotoja, – bet gerai, kad jaunos mamos gimdo.“
„Deja, pernai buvo įvaikintas tik vienas vaikas. 2010 metais įvaikinta daugiau – 7 vaikai“, – sielojosi specialistė.
Retų vardų mėgėjų vis dar pasitaiko
Tėvai savo atžaloms pernai dažniausiai rinko Mato, Domo, Jokūbo, Simo, Tito, Nojaus, Ugnės, Gabijos, Austėjos vardus. Tarp retesnių pasitaikė Pusnės, Gaudrės, Pijos, Atilės, Amadėjaus, Nemuno, Inrido, Joanio vardai.
Pasiteiravus, kokių dar retesnių vardų vaikams suteikė panevėžiečiai, J. Girdvainienė prisiminė: „Berods, užpernai berniukui buvo suteiktas Auktumo vardas. Tėvai aiškino, kad tai garbingas vardas – esą tokį turėjo didysis prūsų sukilimo vadas.“
Dar dėl vieno vardo Civilinės metrikacijos skyriaus specialistėms teko kreiptis net į Teisingumo ministeriją.
„Tėvai naujagimiui nusprendė suteikti Savos vardą, – pasakojo J. Girdvainienė. – Kartu su ministerijos specialistais išsiaiškinome, kad vardas kilęs iš rusiško Sava varianto, o hebrajų kalboje „sava“ reiškia „senis“. Pasitarę su ministerijos specialistais, sutikome, kad berniukui toks vardas būtų suteiktas. Kai vaikams suteikiami reti vardai, konsultacijos su ministerija būtinos. Juk vardai suteikiami vadovaujantis lietuvių kalbos rašybos taisyklėmis.“
Keitė ne tik pavardes
Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojų jau nebestebina panevėžiečiai, pasiryžę keisti vardus, trumpinti pavardes.
„Pernai tokių buvo penkiasdešimt vienas, – sako J. Girdvainienė. – Keturi miesto gyventojai keitė vardus, o keturiasdešimt septyni – pavardes.“
Nusprendusieji pasivadinti kitu vardu dažniausiai tikina, jog tėvų suteiktas vardas neatitinka jų tapatybės. „Kiti sako, kad duotas vardas negražiai skamba“, – priduria specialistė. O pavardes, jos teigimu, vis dar dažniau keičia moterys.
„Jos jas trumpina: vietoj galūnės „-ienė“ paliekama galūnė „-ė“. Pasitaiko atvejų, kai žmogus nusprendžia atsisakyti dvigubos pavardės, o dar kitiems ir pavardė negražiai skamba, ir nusprendžia, kad reikia ją keisti į senelių pavardę. Visokių žmonių yra. Bet įstatymai leidžia tai daryti.“
Raimonda MIKUČIONYTĖ
