Alternatyvaus keliavimo puslapis „roadjunky.com“ pateikė sąrašą miestų, kurių aplankyti nevertėtų. Nors nuomonė subjektyvi, verta pažinti blogąsias šių miestų puses.
1. Gvatemalos miestas (Gvatemaloje). Gvatemalos sostinė yra tikras keliautojų siaubas. Autobusai važinėja su kulkų prarėtytais šonais, gaujos karaliauja gatvėse, o didžiulis 80-ųjų metų pilietinio karo smurto žmonių sąmonėse palikimas nežada greitai išnykti.
Gvatemala yra ta vieta, kurią norisi perkirsti ne ilgiau nei per 20 minučių ir tik ryte. Kiekvienais metais daugybė pavienių keliautojų klysta besileisdami gatve į pigaus bendrabučio paieškas ir būna apiplėšiami mažiau nei už 20-ties nueitų metrų.
Žinoma, jūsų gali gatvėje ir neapiplėšti. Jus gali tiesiog sumušti, išprievartauti ar pagrobti, kas yra sparčiai besivystanti Lotynų Amerikos „industrija“.
Belieka pridurti, kad net jei esate kietas riešutėlis, kalbate ispanų gatvės dialektu bei neprieštaraujate kišenėje nešiotis vėzdą, išlikti sveikam Gvatemalos gatvėse bus sunku.
2. Bombėjaus miestas (Indijoje). Bombėjus yra visos Indijos netvarkos atspindys. Užterštumas, gyventojų perteklius, kolektyvinis smurtas, korupcija – tai lyg košmaras, kuris nesibaigia ir iš kurio Indija nelinkusi pabusti.
Bombėjuje yra vietų, kuriuose vienoje kvadratinėje mylioje gyvena per milijoną žmonių. Kvėpuoti vietiniu oru prilygsta 20 cigarečių surūkymui per dieną. Pinigai į šalį teka iš užsienio investuotojų, tačiau skurdžiai tampa dar skurdesni - be patikimo geriamojo vandens šaltinio, kanalizacijos sistemų ir teisių.
Bombėjus yra tiesiog maniakinis miestas. Per 400 žmonių kiekvieną mėnesį čia žūva nuo gyventojų pertekliaus vietinėje traukinių sistemoje. Be to, per induistų ir musulmonų maištus tūkstančiai žmonių yra nužudomi, o policijos akys krypsta kur nors kitur. Stebuklas, kad indai tokias gyvenimo sąlygas sugeba priimti su neįprasta ramybe ir gracija.
3. Dubajus (Jungtiniai Arabų Emyratai). Kad ir kokį taurumą ir narsią dvasią arabai turėjo beduinų laikais, jie ją prarado sulig naftos atradimu. Naftos teikiami pinigai atvėrė jiems kelią veikti ką panorėjusiems.
Todėl jie prisikvietė milijonus pigios darbo jėgos iš Indijos ir Pakistano atlikti visą Dubajaus transformavimo iš žuvų kaimelio į tą, kuo jis yra dabar, su visais ryškiais architektūriniais monstrais, skirtais turistams vilioti, darbą.
Miestas atrodo lyg būtų išdygęs iš dulkių ir smėlio, o dangoraižiai priklijuoti prie statybų aikštelės. Važiuojant miestu susidaro įspūdis, jog dykuma norėtų pasiimti tai, kas jai priklausė.
Vietiniai arabai išdidžiai vaikštinėja, nenešdami nieko sunkesnio už šaukštą, užrakina moteris, blogai elgiasi su savo darbuotojais ir išlaiko legionus prostitučių iš Rusijos, suplūdusių čia būti egzotišku asorti arabams.
4. Liverpulis ir Mančesteris (Didžioji Britanija). Tiesa, kad Liverpulis suteikė pasauliui Bitlus, o Mančesteris – garsųjį futbolo klubą. Tačiau šie faktai išlieka vienintelėmis priežastimis, kodėl verta aplankyti minėtus miestus. Nors jie abu yra daug nuotaikingesni nei kiti šiaurės Anglijos miestai, tai vis tiek išlieka niūriąja šiaure.
Liverpulio ir Mančesterio gyventojai garsėja kaip nepataisomi nenaudėliai ir apgavikai. Nors gyventojai kartais gali būti įdomūs, tačiau oras yra nepakenčiamas, heroinas – labai paplitęs, o praeiviai turi puikius šansus būti banditų pasiųsti į ligoninę be jokios aiškios priežasties.
5. Bet kuris iš Amerikos priemiesčių (JAV). Kai kurie žmonės teigia, kad Amerika visiškai neturi kultūros, tačiau su tuo sutikti negalima. Prisiminkime puikius Vudžio Aleno, Spaiko Lee ir Džimio Džarmušo filmus, džiazą, bliuzą, Henriką ir Tomą Vaitsus. O kur dar Bukovskis, Keruakas bei Tompsonas Hunteris.
Deja, ne ši Amerikos kultūra pakeri pasaulį ir daro ją tokia homogeniška, beskone ir grėsminga vieta gyventi. Pats geriausias būdas susipažinti su išvirkščiąja Amerikos kultūros puse – aplankyti vieną iš Amerikos priemiesčių, ypač centrinėje krikščioniškoje šalies dalyje.
Tipinis Amerikos mietas plėtojosi aplink automobilio ašį, todėl tik nevykėliai ir valkatos kur nors bandydavo patekti pėsčiomis. Automobilis ir įkvėpė šūsnį bedvasių prekybos centrų, kur žmonės moka už tai, kad jiems pasakytų „labas“ ir yra aptarnaujami paauglių imigrantų darbuotojų.
Miestuose, sudarytuose iš priemiesčių, vienintelė vieta, kur galima pasibūti, yra prekybos centras, dažnai pasiekiamas vien tik mašina. Žmonės po vieną kasdien važinėja į darbą. Dirba vieni kubeliuose, skirtuose sumažinti bendravimą kontorose. Po to vieni važiuoja apsipirkti ir grįžę namo žiūri televizorių bei apmąsto, ką nusipirkti kitąkart. Galbūt jie ir susitikinėja vieni, per internetą.
News Bridgepix nuotraukos
