„Noriu miego, saldaus miego, negaliu užmigti“, - eilutė iš visiems puikiai žinomos lietuvių liaudies dainos. Šiandien, Tarptautinę miego dieną, pasidomėjome, ar dažnai tokioje situacijoje atsiduria mūsų pramogų verslo, meno, žinių ir sporto garsenybės ir ką daro, kad miegas būtų geresnis.
Apie saldųjį dėdę miegą pastaruoju metu kalbama itin daug ir garsiai. Atlikta dešimtys tyrimų. Diskutuojama, kaip miegas veikia mūsų sveikatą, darbingumą, nuotaiką ar svorį. Pateikiama skirtingų nuomonių, kiek valandų miego per parą šiuolaikiniam žmogui turėtų būti per akis. Bet mūsų straipsnis - ne apie tai. Šeši Lietuvoje gerai žinomi vyrai ir moterys sutiko LŽ atskleisti miegojimo ypatumus. Pakalbinome televizijos režisierę Galiną Dauguvietytę, spaudos apžvalgininką Juozą Šalkauską, televizijos ir radijo laidų vedėją Mindaugą Stasiulį, aktorę Gabiją Ryškuvienę, maestro Stasį Povilaitį ir krepšininkę Rimą Valentienę. Beje, šmaikščioji režisierė G.Dauguvietytė, išgirdusi apie Tarptautinę miego dieną, pažadėjo paskambinti vienam bičiuliui ir jį ta proga pasveikinti. „Mat jis nuolat miega. Anksti gula, iš lovos nelipa be vidurdienio ir po pietų dar eina pasnausti. Kur tai matyta! Skambinsiu tol, kol pakels ragelį“, - pasako ir skardžiai nusikvatoja.
Švenčiausias - pietų miegas
Televizijos režisierė Galina Dauguvietytė naktį miega nedaug: gulasi gerokai po vidurnakčio, apie pirmą, o keliasi septintą valandą ryto, kartais - dar anksčiau. Pasak moters, tiek jai pakanka, bet tik... iki pietų. „Maždaug nuo pusės dviejų iki penktos valandos būnu visiškai nedarbinga. Jei pavalgius pietus nepavyksta nusnūsti, likusi paros dalis man, atsiprašant, sukakota. Taip ir parašyk“, - pasiūlo. Pietų miegas pašnekovei - šventas reikalas. Nepamiegojusi dieną, vakare ji blogai jaučiasi, naktį ilgai neužmiega, dažnai pabunda ir pati nežino kodėl. Pogulio G.Dauguvietytė tvirtina einanti kasdien, nuo pat jaunystės, nebent šį ritualą sutrukdo kokie nors skubūs ar nenumatyti reikalai: „Prisimenu, jaunystėje net per paskaitas, jei jos būdavo iškart po pietų, sugebėdavau užmigti. Save sukontroliuoti būdavo tikras kryžius, bet privalėdavau, nes mūsų, studijuojančių muzikologiją, buvo nedaug, tik penki. Kai dirbau televizijoje, darbų grafiką susidarydavau taip, kad nuo 14 iki 17 valandos manęs niekas netrukdytų. Numigusi galėdavau arti kaip arklys iki vėliausios nakties.“ Įprotį po pietų valandžiukę kitą pamiegoti režisierė tikina perėmusi iš tėvų.
Pašnekovė prisipažįsta, kad daugybę metų prieš nakties poilsį yra įpratusi išgerti lengvų raminamųjų, tad jos miegas - saldus ir ramus. „Naktį net į tualetą nesikeliu, - šypteli. - Beje, kalbant apie pokaitį, tas tris valandas būnu tikrąja šio žodžio prasme nepasiekiama - išjungiu visus telefonus.“
Pašaliniai garsai netrukdo
Jei dėl kokios nors priežasties G.Dauguvietytei užmigti nepavyksta, moteris tvirtina lovoje negulinti ir tuščiai laiko joje neleidžianti. „Lova skirta tik miegui, - nukerta. - Taigi jei nemiegu, keliuosi ir einu žiūrėti televizoriaus, kartais skaitau, kitokia veikla užsiimu. Tiesa, pastaruoju metu vis dažniau pradėjau galvoti apie trečią knygą. Galbūt netrukus pradėsiu ją rašyti.“
Moteris patikina, kad jos miegui niekada netrukdė nei kambaryje deganti šviesa, nei aplinkiniai garsai. „Kaimynai gali už sienos kalti, malti, gręžti - man nė motais“, - pasakoja. Ir priduria, kad jai kaip tik norisi ne tylos, bet girdėti aplink kunkuliuojantį gyvenimą. „Šią žiemą bute senus langus pakeičiau į plastikinius. Šilčiau tapo, bet ir liūdniau, nes nebegirdžiu gatvės: automobilių gausmo, pro šalį kaukšinčių praeivių, kieme dainuojančių girtuoklių ar besipešančio jaunimo. Gerai, kad jau pavasaris, oras - vis šiltyn. Tuoj galėsiu atverti langus“, - save nuramina pašnekovė.
Nuolat trūksta miego
Spaudos apžvalgininkas Juozas Šalkauskas tvirtina esąs iš tų žmonių, kurie, tik atsigulę, dažniausiai tą pačią akimirką ir užmiega. „Tačiau miego man nuolat būna truputėlį per mažai. Per parą vidutiniškai miegu 4-5 valandas“, - atsidūsta. Ir tuoj pat priduria, kad niekas dėl to nekaltas. „Toks darbas, kad tenka anksti keltis. Jau pripratau“, - patikina. Savaitės dienomis, kai reikia skubėti į radiją ir televizijos laidą „Labas rytas“, vyras keliasi prieš tris, šeštadieniais, kai spaudą apžvelgia tik Lietuvos radijo rytinėje laidoje, - truputėlį vėliau, apie ketvirtą valandą. „Kodėl taip anksti? Kad spėčiau visus laikraščius perskaityti ir pasižymėti, kas aktualu, įdomu, naudinga“, - šypteli J.Šalkauskas. Pašnekovas prisipažįsta, kad ilgėliau miega tik sekmadieniais arba per atostogas, aišku, jei manysime, kad keltis 8 ar 9 valandą ryto yra vėlai.
„Organizmas per tiek metų taip priprato anksti keltis, kad savaime pabundu, - tikina. - Neprisimenu, kad kada nors būčiau miegojęs iki vidurdienio - kaip kai kurie. Net jei norėčiau, turbūt nepavyktų.“
Neteko patirti nemigos
„Manau, kai žmogus nori miego, niekas nesutrukdys jam užmigti: nei šviesa, nei garsai, nei jokie kiti dalykai. Aišku, kalbu apie save, - tvirtina pašnekovas, paprašytas išvardyti didžiausius miego blaškytojus. - Tas kelias valandas miegu ramiai, kartais būna, kad ką nors susapnuoju. Jei susapnuoju košmarą, pabundu išpiltas šalto prakaito, kitą dieną jaučiuosi nepakankamai pailsėjęs.“
J.Šalkauskas miegoti stengiasi nueiti apie 21 valandą, bet ne visada pavyksta tai padaryti. Nakties poilsio trūkumą, jei yra galimybė, sako mielai kompensuojantis dienos miegu ir prisipažįsta, jog kol kas nėra patyręs, kas yra nemiga.
Nemigai vietos nėra
Radijo ir televizijos laidų vedėjas, radijo stoties „M-1“ programų direktorius, ko gero, populiariausio Lietuvoje chuligano Saulėno personažo sumanytojas ir įkūnytojas Mindaugas Stasiulis juokiasi, kad nemigai jo dienotvarkėje vietos nėra. „Kai nemiegu - dirbu, kai nedirbu - miegu. Kartais darbe pamiegu arba pakeliui į jį. Beje, miegoti darbe labai dažnai norisi“, - pusiau juokais, pusiau rimtai postringauja. Kiek surimtėjęs priduria: „Pastaruoju metu neturiu kitų alternatyvų, kasdienybė tokia, kad darbams nėra galo. Jau kelias savaites su kolega Aisčiu (Mickevičiumi - aut.) nuo septynių valandų vedame rytinę laidą. Vadinasi, keltis tenka šeštą. Nelengva, bet jeigu reikia?.. Kadangi mano sąžinė pusiau švari (juokiasi), tai tiek, kiek naktį pamiegu, visai pakanka. Miegu ramiai, košmarais nesiskundžiu. Be to, miegas - puiki galimybė pabėgti nuo rūpesčių. Bent trumpam.“
Kada keliasi žąsinas?
Į klausimą, kas jis pagal miegojimo poreikį ir būdą - pelėda ar vyturys, M.Stasiulis atsako žodžio kišenėje ilgai neieškodamas. „Esu kitoks paukštis, - nusikvatoja. - Kas rytais visus žadina? Gaidys? Ko gero, taip dabar ir parašysi, kad Stasiulis - gaidys. Tuomet geriau būsiu žąsinas, jei jau reikia rinktis. Beje, o kada jis keliasi?“ Jaunas vyras suskaičiuoja, kiek vidutiniškai valandų miego jam reikia per parą. „Žiūrint, su kuo miegu. Jei vienas, tuomet trumpiau. Kam lovoje be jokio reikalo vartytis? - šypteli. - Šiaip gali parašyti, kad per parą miegu maždaug septynias valandas. Ne, parašyk taip: miegu septynias valandas ir dvidešimt tris minutes.“
Pašnekovas teigia paprastai miegąs gana jautriai, bet viskas priklauso nuo situacijos ir to, kaip jis tą dieną jaučiasi. „Pavyzdžiui, kambaryje deganti šviesa ar įjungtas televizorius kartais trukdo užmigti arba užmigus netikėtai pažadina, bet kartais organizmas į tai nekreipia visiškai jokio dėmesio, - pasakoja. - Manau, kad jei labai norėčiau miego, ir naktiniame klube užmigčiau. Tačiau kol kas taip nėra nutikę. Kita vertus, jei gyvenčiau tokioje vietoje, kur išmėginamos bombos, ko gero, visai negalėčiau miegoti. Būtų per daug triukšmo.“
Geriausiai išsimiega sode
Aktorė Gabija Ryškuvienė tvirtina, kad jos miego įpročiai nesikeičia jau daugybę metų. Miega ji mažiausiai devynias valandas per parą. Kartais net dešimt ar dar daugiau. „Turiu tokią bėdą - miego poreikį“, - šypteli. Ir priduria, kad labiausiai jai miego norisi rytais. „Esu tipiška pelėda, tad man sunku anksti keltis, - paaiškina. - O vakare ilgai būnu žvali ir energinga. Tačiau jei jau reikia anksti ropštis iš lovos, tai reikia, didelės problemos iš to nedarau. Išsibudinu, išsijudinu, išgeriu kavos ir visai normaliai jaučiuosi.“
Paklausta, ar jos miegas ramus, moteris nusijuokia, kad jai, ko gero, derėtų nusispjauti per kairįjį petį, priešingu atveju dar prisikalbės ką nors ant savo galvos negero. „Kiek save prisimenu, visada miegojau gana ramiai: tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais, tiek per atostogas, - pasakoja. - Tačiau pastaruoju metu pastebėjau tokį dalyką - geriausiai išsimiegu savo šeimos sode. Net nežinau kodėl. Spėju, dėl to, kad ten ramiau nei mieste, švaresnis oras. Namukas - medinis, tarsi pats „kvėpuoja“, netoliese yra miškas, tad galima girdėti, kaip ošia medžiai. Niekada nebuvau labai didelė gamtos mylėtoja, bet ji, matyt, noriu to ar nenoriu, veikia organizmą.“
Jokio stebuklingo recepto
Nors, pasak G.Ryškuvienės, ji miega išties daug ir ramiai, nekankinama naktinių košmarų, kartais dėl pervargimo arba įvairių asmeninių rūpesčių užmigti prireikia šiek tiek daugiau laiko nei paprastai. Tokiais atvejais gelbėja puodelis šiltos melisų ar kokių nors kitų žolelių arbatos, knyga, televizorius. „Neturiu vieno stebuklingo recepto, kuris padėtų greičiau pasinerti į sapnų karalystę, - patikina. - Kartais padeda vienos priemonės, kartais - kitos. Laimė, nemiga manęs niekada rimtai nekankino, nelabai žinau, kas ji. Jei širdį graužia rūpesčiai, jei dėl ko nors labai neramu, tiesiog tampu jautresnė, dirglesnė, nervingesnė. Miegas dėl to niekur nedingsta.“
Po koncertų užmiega ne iš karto
Paprastai 6-7 valandas per parą miegantis populiarusis Stasys Povilaitis labiausiai pailsi ir kitą dieną geriausiai jaučiasi tuomet, kai pavyksta užmigti iki vidurnakčio. „Tada ir rytą anksčiau atsibundu, ir energijos daugiau turiu, ir diena ilgesnė būna, - šypsodamasis tvirtina. - Tačiau ne visada galiu sau leisti gyventi tokiu ritmu. Koncertai, įvairūs renginiai dažniausiai vyksta vakarais, kai kurie užsitęsia iki vėlumos. Ant scenos kaip reikiant išsikraunu, pavargstu, atrodytų, kad grįžęs namo iš karto turėčiau kristi į lovą ir miegoti kaip užmuštas, bet organizmas ima ir pasipriešina. Netraukia miegas, ir tiek. Kadangi prieš koncertą, kad nebūtų sunku tuo pačiu metu dainuoti ir judėti, dažniausiai tik lengvai užkandu, šiam pasibaigus neretai jaučiuosi alkanas. Grįžęs pavalgau, kavos arba arbatos atsigeriu, kartais televizorių pažiūriu, knygą paskaitau. Tad kol užmiegu, dažnai būna, kad ir kelios valandos praeina.“ Atlikėjas teigia iš patirties galintis pasakyti, jog didelis nuovargis nebūtinai prišaukia miegą, dažnai jį net atbaido.
Žino migdomųjų skonį
S.Povilaitis prisipažįsta, kad ramiausiai miega tada, kai prieš nakties poilsį išeina pasivaikščioti. Nors trumpam. „Pavasarį paprastai persikeliu gyventi į Palangą, tada kiekvieną vakarą stengiuosi aplankyti jūrą, - pasakoja. - Atšilus orams, būtinai joje nusimaudau. Organizmui šie mažyčiai ritualai patinka - veikia raminamai.“
Į klausimą, ar žino, kas yra nemiga, pašnekovas atsako šypsodamasis. „O kaipgi? Dėl jos kadaise teko išbandyti ir migdomųjų tablečių skonį. Gerai, kad tik išbandyti, - neslepia. S.Povilaitis teigia, kad jei jam ir norėtųsi geresnės kokybės miego, labai skųstis negalįs. „Nesu iš tų, kurie naktimis vartosi lovoje ir miego sąskaita bando išspręsti visas iškilusias problemas. Kad ir kiek daug rūpesčių kankintų, juos pasilieku rytui. Juk ne veltui sakoma, kad jis už vakarą protingesnis“, - paaiškina.
Pradėjo miegoti daugiau
Krepšininkė Rima Valentienė teigia, kad sportininkams, jei šie nori pasiekti gerų rezultatų, miegas ypač svarbus. „Aštuonių valandų per parą mums dažnai nepakanka, reikia daugiau, kad organizmas tinkamai atsigautų po didelio fizinio krūvio, - tvirtina. - Jei yra galimybė, tarp rytinės ir vakarinės treniruočių visada stengiuosi pamiegoti. Nors pusvalandį.“ Paprašyta suskaičiuoti, kiek vidutiniškai valandų per parą ji miega, jauna moteris nusišypso. „Sunku pasakyti. Viskas priklauso nuo konkrečios dienos: kiek ir kokių esu numačiusi atlikti darbų, ar planuoju su kuo nors susitikti, ar labai sunki buvo treniruotė ir panašiai, - aiškina. - Tiesa, pastaruoju metu per parą miegu šiek tiek daugiau: sūneliui jau šešeri metai, nebereikia prie jo keltis naktimis.“
Pakeitė režimą
Į klausimą, kada geriausiai mieganti, sportininkė atsako šypsodamasi: „Tada, kai būnu labai pavargusi. Padedu galvą ant pagalvės ir iš karto „atsijungiu“, - teigia. - Nors ne, meluoju, kartais nuovargis būna toks didelis, kad pusę nakties prasivartau ir niekaip negaliu užmigti.“
Miegą, jei šis nenori atkeliauti, R.Valentienė paprastai prisišaukia skaitydama, žiūrėdama televizorių, mėgaudamasi vonios procedūromis. „Pasirinkimas priklauso nuo nuotaikos, savijautos, net nuo metų laiko, - tikina. - Pavyzdžiui, žiemą dažniau renkuosi gulėjimą vonioje, atšilus orams patinka prieš miegą pasivaikščioti.“
Ar moterį kada nors yra kankinusi nemiga? „Taip, - linkteli galvą. - Ačiū Dievui, kokių nors ypatingų priemonių su ja kovoti neprireikė, vaistų negėriau. Pakeičiau dienos režimą, stengiausi daugiau ilsėtis, ir miegas pamažu sugrįžo. Esu įsitikinusi, kad jei kelias naktis iš eilės nepamiegi, trečią ar ketvirtą vis tiek užmigsi. Kurgi dėsies?“
Poreikis skiriasi
Anot Valstybinio psichikos sveikatos centro psichikos sveikatos skyriaus vedėjos Nijolės Bučelytės, kiekvienas žmogus turi individualų miego poreikį. Šis skirtingais gyvenimo periodais gali skirtis. Pavyzdžiui, jaunam žmogui dažnai norisi miegoti ilgiau nei aštuonias valandas per parą, bet jis kartais sąmoningai aukoja miegą kitiems dalykams, įdomiai veiklai. Su amžiumi užimtumo galbūt mažėja, bet nakties poilsiui skiriamos ne daugiau kaip 5-6 valandos, ir tiek - visiškai pakanka. Tačiau gali būti ir priešingai. Yra žinoma, jog kai kurios istorinės asmenybės, pavyzdžiui, Napoleonas ar Kutuzovas, visą gyvenimą miegodavo vos po kelias valandas per parą ir buvo nepaprastai energingos, darbingos, daug nuveikė.
Ar, tarkime, prieš 100 metų žmogus per parą miegojo daugiau negu šiandien? „Sunku pasakyti, bet, manyčiau, kad taip, - tvirtina N.Bučelytė. - Juk tuomet gyvenimo sąlygos ir būdas buvo visai kitokie. Ne visose trobose buvo elektra, ką jau kalbėti apie televizorių, kompiuterį - šie technologijos stebuklai atsirado gerokai vėliau. Žmonės guldavosi sutemus, tad miegoti, palyginti su šiomis dienomis, turėjo iš tikrųjų šiek tiek daugiau.“
Kas trikdo
Anot gydytojos, miegą trikdo daugybė dalykų. Pirmiausia liguista žmogaus būsena. „Kai kurių ligų - nerimo sutrikimų, neurozių, depresijų, šizofrenijos ir kitų - vienu pagrindinių simptomų yra nemiga, rečiau - padidėjęs mieguistumas, - teigia. - Miegą dažnai sutrikdo didžiulis nuovargis. Paradoksalu, bet labai pavargęs žmogus dažnai visiškai negali užmigti. Miego kiekybei ir kokybei įtakos taip pat turi ir kasdieniai rūpesčiai, triukšmas, ypač ritminis (kai girdima ne muzika, bet ritmiškai dundantys mušamieji), šviesa, kitų žmonių buvimas šalia, knarkimas. Šių priežasčių ne visada įmanoma išvengti, kita vertus, jos labiau veikia jautresnius asmenis ir nebūtinai kiekvieną naktį.“ Alkoholis, N.Bučelytės teigimu, žmones veikia skirtingai: vienus slopina, kiti, priešingai, tampa gerokai aktyvesni nei paprastai. Sunkiau užmigti tiek esant alkanam, tiek persivalgius, tad paskutinį kartą valgyti rekomenduojama iki nakties poilsio likus maždaug 2-3 valandoms. Dar vienas svarbus miego trikdytojas - šaltis. Problemų dėl miego gali kilti ir dėl nepatogios lovos, svetimos miegojimo vietos, nepatogios padėties - beveik visi mes turime tik mums įprastą miegojimo pozą, kurioje užmiegame greičiausiai ir miegame ramiausiai.
Riba - dvi savaitės
Kad miegas būtų ramus, o poilsis kokybiškas, pašnekovė pataria vengti visų anksčiau išvardytų trikdžių. „Kiekvieno žmogaus įpročiai, kaip nuraminti organizmą, padėti jam greičiau atsipalaiduoti, skirtingi, - tvirtina. - Pavyzdžiui, vienus raminamai veikia pasivaikščiojimas gryname ore, kitus - vandens procedūros, treti prieš miegą renkasi puodelį žolelių arbatos, ketvirti žiūri televizorių, klausosi ramios muzikos, skaito knygą.“
Kada negalėjimą užmigti, prastą miegą, kai naktį nuolat pabundama, galima laikyti nemiga? Kada vertėtų sunerimti? „Jei nekokybiškai miegame parą ar dvi, panikuoti dėl to dar nereikėtų, - teigia gydytoja. - Kas kita, jei minėti miego sutrikimai vargina porą savaičių. Per tiek laiko organizmas gali kaip reikiant išsekti, gresia rimtesnės ligos.“
Aistė SIMANAVIČIŪTĖ
