Jis liudijo „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme apie savo pažintį su R. Kurlianskiu ir kelis jų susitikimus, vykusius prieš kelerius metus.
R. Kurlianskis yra kaltinamas tuo, kad neteisėtai siekė politikų paramos Seime priimant nutarimą dėl šios rekonstrukcijos. Portalo delfi.lt cituojama bylos medžiaga rodo, kad verslininkas galėjo „stumti“ šį klausimą su buvusiu „Kauno tiltų“ valdybos pirmininku Nerijumi Eidukevičiumi.
Buvęs socialdemokratas, šiuo metu priklausantis Socialdemokratų darbo partijai R. Sinkevičius teigė, kad per pirmą susitikimą su verslininku, kai buvo kalbėta dėl kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos, apie tai užsiminta lyg tarp kitko.
„Kalbėjome apie politines aktualijas įvairias, bet tame tarpe buvo kalba apie šitą projektą. Sakiau tą patį (kaip ir kitiems verslininkams), kad tokį projektą ruošiame, kad tai bus tarptautinis konkursas. Kokios tai labai iniciatyvos iš Kurlianskio nepastebėjau“, – sakė 2012 – 2016 metais Susisiekimo ministerijai vadovavęs politikas.
Jis pridūrė, kad „MG Baltic“ neturi kelių tiesimo įmonės. Buvęs ministras teigė, kad savo iniciatyva papasakojo R. Kurlianskiui apie planuojamą konkursą, bet neatskleidė nieko konfidencialaus.
R. Sinkevičius tvirtino, kad būdamas ministru nevengdavo susitikimų „nei su merais, nei su administracijos vadovais, nei su verslininkais“.
„Nesistengiau savęs izoliuoti. Jeigu yra noras susitikti, visada ieškodavau galimybių susitikti“, – kalbėjo eksministras.
Skundėsi Kurlianskiui dėl stringančio projekto
Kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos projektas buvo įvertintas beveik 170 mln. eurų suma, todėl jam reikėjo pritarimo parlamente. Procesas praėjusios kadencijos Seime strigo, nes dalis parlamentarų skeptiškai vertino didelę projekto kainą.
R. Sinkevičius tvirtino, kad maždaug po metų nuo anksčiau minėto susitikimo dar kartą kalbėjosi su R. Kurlianskiu ir piktinosi dėl stringančio projekto.
„Aš tuo metu turbūt piktinausi, kad Seime niekaip nepriimamas sprendimas“, – teigė buvęs ministras.
Jis sakė, kad R. Kurlianskis jam nepasakojo galintis padaryti kam nors įtaką, ir tvirtino įtaką parlamentarams siekęs padaryti pats, nes norėjo projekto pajudėjimo į priekį.
Politikas sakė su verslininku susipažinęs praeitame dešimtmetyje, kai jie kartu buvo darbo grupėje kuriant Kauno miesto mokslo ir verslo slėnį.
R. Sinkevičius teisme taip pat sulaukė klausimų dėl buvusio Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo Daivio Zabulionio skyrimo ir sprendimo pratęsti kadenciją buvusiam valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ vadovui Stasiui Dailydkai.
Eksministras sakė, kad sprendimas įdarbinti D. Zabulionį buvo priimtas dėl aukštos kompetencijos viešųjų pirkimų srityje, o apie jo ryšius su R. Kurlianskiu politikas tvirtino tuo metu nežinojęs.
Pradėjus dirbti kitai Vyriausybei, 2017 metais D. Zabulionis buvo atleistas dėl neskaidrių ryšių su „MG Baltic“ ir „Kauno tiltų“ vadovais. Jis pats teisėsaugai teigė, kad turėjo tapti kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos viešojo pirkimo komisijos pirmininku.
D. Zabulionis dėl savo atleidimo bylinėjasi teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiemet vasarį paskelbė, jog jis buvo atleistas neteisėtai, ir nurodė grąžinti D. Zabulionį į darbą. Jis sugrįžo pernai vasario pabaigoje, bet kovą vėl buvo atleistas, o dėl pastarojo atleidimo teisminiai ginčai tęsiasi.
Tuo metu S. Dailydką buvęs ministras sako pareigose palikęs dėl gerų jo vadybininko savybių.
„Visi mes ne be trūkumų, bet jis yra geras vadybininkas ir dėl to buvo pratęsti jo įgaliojimai“, – kalbėjo R. Sinkevičius.
Jis tvirtino, kad R. Kurlianskis neturėjo įtakos nei skiriant D. Zabulionį, nei pratęsiant S. Daildydkos kadenciją. Pastarasis iš „Lietuvos geležinkelių“ vadovų atsistatydino 2016 metais.
Atsisakė Kurlianskio paramos
R. Sinkevičius dar ikiteisminio tyrimo metu patvirtino per vieną iš susitikimų su R. Kurlianskiu sulaukęs jo pasiūlymų suteikti finansinę paramą, bet teigė atsisakęs.
Tuo metu teisme politikas sakė, kad dar susitikimo pradžioje pareiškė neimsiąs jokios paramos, nors verslininkas jos ir nepasiūlė.
„Geriau pradžioje apsibraukti raudoną liniją“, – kalbėjo buvęs ministras.
Politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.
Byloje taip pat kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.
Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.
Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.
