Sostinės gyventojai automobilių kamščiuose sugaišta ne tik daug laiko, bet ir praranda milijardus litų bei sveikatą. Vilniaus visuomenės sveikatos centro tyrimai rodo, kad pagrindinis atmosferos teršėjas – automobiliai, kurių eismo metu į atmosferą patenka 88 proc. visų teršalų. Tai sukelia kvėpavimo sistemos ligas, kuriomis Lietuvoje suserga daugelis šalies gyventojų.
Prakalbus apie automobilių kamščius visuomenėje galima išgirsti įvairių pasiūlymų kaip sumažinti transporto sukeliamas spūstis sostinėje – nuo jau išbandytų ir nepasiteisinusių oranžinių dviračių iki kalbų apie tramvajus, naujai diegiamos automatizuotos šviesoforų sistemos ar Vilniaus, kaip mažų automobilių miesto, idėjos. Prieštaringos nuomonės nuskamba ir dėl sostinės metro – nei valdžia, nei gyventojai neapsisprendžia, ar tai bus efektinga.
Videointerviu apie metro žiūrėkite straipsnio pabaigoje.
Viešosios įstaigos (VšĮ) „Vilniaus metro“ atstovas A. Didžgalvis įsitikinęs, kad vilniečių abejonės kyla dėl informacijos trūkumo.
„Metro sąjūdžio“ valdybos narys Juozas Zykus teigė, kad pirmiausia su metro galimybėmis reikia supažindinti gyventojus, kurie ir naudosis metro paslaugomis – nebrangiai ir be didelių laiko sąnaudų nuvažiuoti į reikiamą vietą. Todėl metro vizijos projekto pristatymui pasirinktas į vieną vietą daug žmonių suburiantis prekybos centras „Akropolis“.
Ne kartą spūstyse užstrigusiam gyventojui, nepriklausomai nuo to, kokia transporto priemone naudotųsi, išgirdusiam viltingus pažadus: patogiai, greitai ir pigiai, kyla klausimas, ar tai įmanoma?
Mokėti 10 000 litų už automobilį, pasak A. Didžgalvio, yra nemažai, todėl tiek vyresnioji karta, tiek jaunimas, pamatę metro privalumus ilgai nesvarstys, o ims juo naudotis. „Kas nenorės sau palengvinti gyvenimo – sutaupyti pinigų, kuriuos išleistų automobiliui įsigyti?“, klausė pašnekovas. Be to, tai išspręs ir kitas problemas – automobilio statymo, draudimo. Visgi reikia pripažinti, kad tie, kurie važinėjo su prabangiais automobiliais, ir toliau jais važinės, bet šių žmonių ir nesistengiame pritraukti, patikslino A. Didžgalvis.
Gatvės bus uždarytos?
A. Didžgalvio paklausus, ar pradėjus metropoliteno statybos darbus nebus pakenkta paveldui ir ar nereikės uždaryti kai kurių gatvių, jis patikino, kad pirmoji linija nuo Viršuliškių iki Katedros butų tiesiama giliai po žeme, todėl ne tik neturės įtakos senamiesčio vaizdui, bet nereikės uždaryti ir gatvių. Daugelio Europos miestų senamiesčiai metro dėka tik dar labiau atgijo, sakė pašnekovas.
Pasak „Vilniaus metro“ atstovo, Vilniuje pirma trasa būtų atidaryta po 3-4 metų nuo statybų pradžios, tačiau „koją kiša“ vilniečių ir miesto valdžios neapsisprendimas.
Finansavimas – ne bėda
Portalo „Balsas.lt“ žurnalistei paklausus, iš kur atsiras pinigai metropolitenui, „Metro sąjūdžio“ valdybos narys J. Zykus teigė, kad ne vienas užsienio miestas (Atėnai, Madridas) metropolitenų statyboms naudoja Europos Sąjungos lėšas, o „mes tų pinigų nepanaudojame“. Taip pat, pasak jo, pridėjus bent dešimtadalį tų lėšų, kurias išleidžiame keliams, ir užsienio investuotojų pinigus, iš valstybės biudžeto reikės visai nedidelės sumos.
Pasiteiravus, kokia bilieto kaina būtų, jei jau dabar turėtumėme metro, pašnekovai negalėjo įvardinti, bet tikino, kad važiuoti būtų pigiau nei su bet kuriuo kitu viešuoju transportu.
