Šiltesnis nei įprasta vasaris pažėrė staigmenų – penktadienio naktį daug kur gausiai snigo, dieną – sniegas sparčiai tirpo. Artimiausiu metu pavasario meteorologai dar nežadėjo, bet prognozavo, kad vasara ateis anksti.
Šiauliuose prisnigo iki čiurnų
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Šiaulių meteorologijos stoties duomenimis, vakar miestą šviežiai nuklojęs sniegas pastorėjo 8 cm. „Kadangi 5 cm storio sniego danga jau buvo, susidarė 13 cm sniego“, – sakė stoties stebėtoja Viktorija Kazlauskienė.
Tai – normali, vasario mėnesiui būdinga sniego danga. „Būdavo ir 40 centimetrų“, – prisiminė specialistė.
„Sniegas – purus, lipnus, lauke vyrauja pliusinė temperatūra, nėra vėjo – idealios sąlygos vaikams pabūti gryname ore ir pasidžiaugti žiemos malonumais“, – šypsojosi V. Kazlauskienė. Ji neabejojo, kad šis snygis – ne paskutinis šią žiemą.
V. Kazlauskienės duomenimis, Raseiniuose vakar buvo 11 cm sniego, Telšiuose – 15 cm, Dūkšte ir Laukuvoje – 16 cm, o ploniausia sniego danga – Kybartuose.
Šilčiau ne įprasta
Pagal klimatinius duomenis, vasaris mūsų šalyje dar su sniegu, pūgomis, o kartais ir speigu. Šiųmetis vasaris – šiltesnis nei įprasta. Dažnai į Lietuvą užsukdavę Atlanto ir pietiniai ciklonai atnešdavo šiltus, drėgnus orus.
Paros vidutinė temperatūra buvo 2–4 laipsniais aukštesnė už normą, o kai kuriomis dienomis net ir 6 laipsniais.
Pavasario dar nematyti
Vasario pradžioje į Lietuvą plūstelėjusi šiluma nėra ankstyvo pavasario pranašė, tvirtino klimatologė Audronė Galvonaitė. Dar laukiama žiemiškų orų.
Ar sniegas dar ilgai klos žemę, priklausys nuo to, kaip judės oro masės. „Pietinis ciklonas žada šlapdribos, vėliau lietus ar lijundra gali jį nuplauti. Šaltos naktys sustabdys staigų sniego tirpimą, o dieną šviečiant saulutei tirps sparčiau“, – sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja A. Galvonaitė.
Klimatologai ilgalaikių prognozių nesudarinėja, nes tai darosi neįmanoma dėl klimato atšilimo. „Viskas išsibalansavo – orų pokyčius lemia daug faktorių, – aiškino A. Galvonaitė. – Kol kas pavasario nematyti. Vasaris yra žiemos, pūgų mėnuo, laikomas mėnesiu apgaviku.“
Klimatologės žodžiais, pavasaris į Lietuvą paprastai ateina kovo antroje pusėje – kovo 22– 23 dieną iš pietvakarių, todėl pirmieji jį pajunta Kybartai, Lazdijai. „Į Šiaulius pavasaris ateis savaite vėliau – per septynias dienas pavasaris apima visą šalį“, – pasakojo klimatologė.
Vasario vidutinė oro temperatūra Lietuvoje yra -4,6 laipsnio. 1956-aisiais ties Utena buvo užfiksuoti beveik 43 laipsniai žemiau nulio. Bet vasarį būna ir šilta, be sniego – 2008-aisiais vasarį žemdirbiai jau arė laukus.
Vasara – ankstyva ir permaininga
„Rusų meteorologai prognozuoja, kad šiemet pavasario beveik nebus – po žiemos iš karto stos vasara, staiga prasidės karščiai“, – sakė A. Galvonaitė.
Jos nuomone, šiųmetė vasara Lietuvoje bus labai permaininga. Panaši kaip ir pernai, kai laikydavosi aukšta temperatūra, bet staiga atšaldavo.
Pasak klimatologės, jau kelerius metus vasaros permainingos. Suaktyvėjo stichiniai gamtos reiškiniai, jie tapo ekstremalesni, kyla vis daugiau perkūnijų, škvalų. Anksčiau būdavo 45 dienos perkūnijų per visus metus, o dabar vien per kelis vasaros mėnesius jų būna daugiau nei 50.
Irena BUDRIENĖ
