Pirmadienio rytą kone visos naujienų agentūros pranešė, kad Latvijos šiaurėje, netoli Mazsalacos miestelio, sekmadienio vakarą nukrito meteoritas, kuris išmušė maždaug 20 metrų skersmens ir 10 metrų gylio kraterį.
Atsirado įvykio liudininkas, esą matęs krintantį ugnies kamuolį ir išgirdęs garsą, primenantį žemai skrendantį lėktuvą. Tačiau praėjus parai paaiškėjo, kad tai pokštas, už kurį atsakomybę prisiėmė mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“.
„Girdėjau reaktyvinio lėktuvo garsą“
Sekmadienio vakarą pasirodė pirmieji pranešimai apie nukritusį meteoritą, o interneto portaluose buvo galima pasižiūrėti „įvykio liudininkų“ nufi lmuotą siužetą, kaip kraterio duobėje dega dangaus kūno likučiai. Savo liudijimais su žurnalistais noriai dalijosi Mazsalacos gyventojas Ansis Šteinbergas, esą matęs krintantį meteoritą, gaubiamą liepsnų (įdomu, ką jis kalba dabar?). Gavę pranešimą bendruoju pagalbos telefonu į įvykio vietą išskubėjo ugniagesiai gelbėtojai, policininkai, o netrukus į Mazsalacą atvyko net ir Latvijos kariuomenės karių būrys. Meteorito kritimo vieta buvo aptverta.
„Baisu pagalvoti, kas būtų likę iš mūsų daugiabučio, jei meteoritas būtų kritęs puskilometriu arčiau miestelio“, – baisėjosi Mazsalacos gyventojai, žvelgdami į maždaug 3 metrų gylio ir 12 metrų pločio kraterį. Tuo tarpu viso pasaulio žiniasklaida skelbė, kad krateris net 20 metrų pločio ir 10 metrų gylio. Latvijos vardas plačiai nuskambėjo dėl šio įvykio, visame pasaulyje žmonės matė nuotraukas iš įvykio vietos ir siužetus per televiziją bei internetą.
Lietuvos astronomas buvo įžvalgus
Tačiau tuo metu, kai žiniasklaida tiražavo sensacingą žinią, mokslininkai pradėjo reikšti abejones. Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius astronomas Gunaras Kakaras „Valstiečių laikraščiui“ dar pirmadienio ryte sakė tik 10 procentų vertinąs tikimybę, kad Mazsalacoje nukrito meteoritas, o 90 procentų yra įsitikinęs, jog tai – žmogaus rankų darbas.
„Jei meteoritas būtų kritęs į žemę, liudininkai būtų išgirdę ne „reaktyvinio lėktuvo gausmą“, bet labai galingą sprogimą. Meteoritas būtų sprogęs, o jo nuoskalos išsibarstytų apylinkėse. Tačiau iki šiol jokių nuoskalų nerasta. Todėl labai abejoju, ar tai nėra kažkieno rankų darbas, niekaip nesusijęs su dangaus kūnais“, – įžvalgiai kalbėjo mokslininkas, nors dar keliolika valandų po mūsų pokalbio Latvijoje buvo skelbiama, jog tai iš tiesų meteoritas.
Ūkininkė pardavinėjo bilietus
Gana greitai skeptiškai naujieną vertinti pradėjo ir Latvijos, Estijos bei kitų šalių astronomai. Latvijos universiteto astronomijos instituto direktorius Ilgonis Vilkas stebėjosi, kad krateryje plevena liepsna, nors turėjo įvykti sprogimas. Jis taip pat pasigedo meteorito detalių. „Kol kas čia daugiau darbo geologams, o ne astronomams“, – sakė astronomas. Kol įvykio vietoje darbavosi mokslininkai, į Mazsalacą skubėjo žmonės iš visos Latvijos ir vos už keliolikos kilometrų esančios Estijos. Mazsalacos valsčiaus viršaitis džiaugėsi, kad nuostoliai minimalūs, nes meteoritas nukrito dirbamame lauke, kur derlius jau buvo nuimtas. Tačiau šio sklypo savininkė Larisa Gerasimova manė kitaip. „Šimtai žmonių ištrypė mano žemę, važinėja čia mašinomis, todėl man reikia kompensacijos“, – aiškino moteris ir pradėjo pardavinėti smalsuoliams bilietus po latą (maždaug 5 litus).
Meteoritas – klastotė
Pirmadienį vakarop pradėjo galutinai aiškėti, jog Mazsalacoje niekas nenukrito, o kažkas iškrėtė grandiozinį pokštą. Pirmasis rimtas abejones išsakė Šiaurės Vidžemės biosferos rezervato geologas Dainis Ozolas. „Duobę iškasė žmonės, o gaisras sukeltas uždegus salietros ir sieros mišinį. Kažkas nusprendė taip pajuokauti“, – sakė mokslininkas. Astronomijos instituto direktorius Ilgonis Vilkas taip pat netrukus pateikė savo išvadas. „Krisdamas meteoritas, jei jis nesudega atmosferoje, trenkiasi į žemę su didžiule jėga. Įvyksta sprogimas, gruntas ištaškomas į visas puses. Tačiau aplink duobę yra gana taisyklingas pylimas, o toliau lauke nėra jokių pėdsakų, tik švari žolė. Į meteorito kritimą nepanašus ir čia kilęs gaisras – išdegė vos vienas kvadratinis metras grunto. Duobės kraštai ne lygūs, kaip būna meteorito kritimo atveju, bet nukasti įvairiais kampais. Žodžiu, čia nėra nei meteorito, nei kokio nukritusio kosminio laivo ar dar kokio iš dangaus atskriejusio kūno pėdsakų. Visa ši istorija yra informacinė antis. Mazsalacos meteoritas yra klastotė“, – savo negailestingą išvadą paviešino I.Vilkas.
Paaiškėjus tiesai, kai kurie Latvijos pareigūnai neslėpė pykčio. Latvijos vidaus reikalų ministrė Linda Murniecė pranešė, kad policija dėl įvykio Mazsalacoje pradėjo ikiteisminį tyrimą. „Tai sukėlę žmonės turi būti nubausti. Manau, kad jie turės atlyginti už darbą visoms specialiosioms tarnyboms, kurios turėjo plušėti dėl šio įvykio. Suma bus nemaža. Už tokius pokštus reikia atsakyti“, – griežtai kalbėjo ministrė. Anot jos, ši akcija buvo ne reklama Latvijai, o ciniškas pasityčiojimas iš šalies ir jos žmonių.
Netrukus po jos pasisakymo atsirado ir viso šio farso su netikru meteoritu organizatoriai. Mobiliojo ryšio operatorės „Tele2“ atstovas Janis Sprogis pareiškė naujienų agentūrai LETA, kad bendrovė parėmė meteorito kritimo inscenizaciją. „Mes norėjome įkvėpti Latvijos visuomenę, sukelti domėjimąsi mūsų šalimi, kad pasaulyje būtų pradėta kalbėti apie Latviją ne tik kaip apie krizės kamuojamą šalį, bet ir kaip apie kraštą, kur gali nutikti kažkas neįprasta“, – sakė „Tele2“ atstovas.
„Idiotų šalis“
Štai taip: solidi komercinė įmonė nusprendė keistu būdu pagarsinti savo šalies vardą ir, aišku, pareklamuoti pačią kompaniją. Tačiau šis pokštas sulaukė labai nevienareikšmių vertinimų pačioje Latvijoje. Vieni piliečiai interneto komentaruose džiūgavo, kad apie jų mažą šalį sužinojo pasaulis, kiti vadino šį pokštą nesąmone. „Pagarsėjome kaip idiotų šalis, kuri nesugeba niekuo kitu nustebinti pasaulio, tik nesąmonėmis“, – piktinasi vieni komentatoriai. „Aš išnaudojau baką benzino ir važiavau per pusę Latvijos, kad pasižiūrėčiau į duobę, kurią kažkas iškasė, ir dar sumokėjau latą. Tegul man dabar „Tele2“ kompensuoja išlaidas“, – nusivylęs rašo kitas komentatorius. Kai kas stebisi, kad pokštas surengtas ne balandžio 1-ąją. Tačiau gana nemažai žmonių apskritai abejoja, ar solidžiai komercinei įmonei tokia reklama nevirs antireklama. Ir Latvijos įvaizdžiui gerinti pasaulyje šis pokštas vargu ar pasitarnaus.
