Norint pasisodinti bijūnus ir sulaukti jų žydėjimo vasaros pradžioje, šaknis galima pirkti prekybų centruose, iš augintojų, turguose, mugėse.
Šaknies kasimas ir dalinimas
Tačiau sodininkė Sandra Stanislavičė sako, kad jeigu nėra poreikio sodinti ypatingų ar įmantrių šio augalo veislių, kainuojančių nevieną dešimtį eurų, pasidauginti bijūnus galima ir iš auginamų močiučių sodybose senų krūmynų.
„Paprastai bijūno šaknį reikėtų kasti tolėliau, maždaug 80 centimetrų atstumu nuo krūmo. Taip reikėtų daryti todėl, kad dažnai bijūnų šaknys yra labai išsišakojusios į šonus, tad jeigu kasime šalia pat, galime suskaldyti šaknį netinkamai ir nieko padaryti daugiau nebepavyks.
Žinoma, jeigu krūmas yra sodintas prieš porą metų, tuomet galima ir prie pačio augalo pakasti, nes jo šaknys dar nėra spėjusios taip daug išsišakoti kaip seno. Iškasus bijūną, paprastai reikėtų nupjauti jo lapus ir apdžiovinti šaknis. Kai šaknys yra šiek tiek apdžiovinamos, yra lengviau dirbi, nes galima jas ir pjaustyti, dalinti“, – sako Sandra.
Be to, ištraukus šaknį, ją nupurčius, nupjovus ir apdžiovinus – ji tampa daug elastingesnė, todėl vėliau ją yra lengviau dalinti. Dalinant šaknį reikia įsitikinti, kad ant kiekvienos šaknies lieka bent po 2-3 pumpurus:
„Tai reiškia, kad bus didesnė tikimybė sulaukti kitąmet pirmųjų žiedų. Tačiau kartais nutinka taip, kad lieka keli gabalėliai šaknų, ant kurių visai nėra jokių pumpurų. Kuomet ant šaknies jų nėra – reikės apsišarvuoti kantrybe, nes sodinant tokią šaknį į žemę turėsime nusiteikti, kad žiedų nesulauksime bent jau tris metus.“
Taip pat yra labai svarbu pasirūpinti ir dezinfekcija. Nupjovus ar nukirtus šaknį, ją reikėtų dezinfekuoti medžio anglimi, pelenais ar kitomis priemonėmis.
„Jeigu neturite nei pelenų, nei medžio anglies, galite iš prekybos centro nusipirkti kepsniams ar šašlykams skirtos medžio anglies. Užteks vos vienos pakuotės ir visada po ranka turėsite puikią dezinfekcinę priemonę, su kuria galėsite dezinfekuoti įvairias nuopjovas, atviras augalų žaizdas. Be to, dezinfekavus reikėtų šiek tiek palūkėti, kad apdžiūtų „žaizda“ ir užsitrauktų“, – pataria S. Stanislavičė.
Sodinimas
Pasiskaldžius ir dezinfekavus bijūno šaknis, galima ruoštis jų sodinimui į žemę. Prieš sodinant, būtina pasirūpinti žeme, kadangi įprastai bijūnai mėgsta turtingą kompostu žemę.
„Dirvos rūgštingumas jiems nėra labai svarbus, todėl bijūnų šaknis galime sodinti į bet kokią žemę. Tačiau bijūnai mėgsta trąšią dirvą. Iškasus duobę reikėtų ją šiek tiek „pasigerinti“, t. y. sudėti kompostą.
Visuomet klientams rekomenduoju į duobę priberti pelenų, kadangi pelenai yra ne tik puiki dezinfekcijos priemonė, tačiau ir geras kalio bei fosforo šaltinis. Tad įbėrus pelenų į duobę, bijūno šaknys bent jau kurį laiką turės maitinimosi šaltinį“, – nusišypso patardama pašnekovė.
Dauguma sodininkų taip pat dažnai susiduria su problema, kuomet pavasarį ar kitu sezonu dirva yra užliejama, kaupiasi balos. Tam, kad bijūnai nenukentėtų dėl šios problemos, Sandra siūlo iš anksto, dar rudenį, pasirūpinti drenažu:
„Reikėtų pridėti molinių plytų, akmenų ar bet ko kito, kas galėtų šaknims padaryti šiokį tokį drenažą, kad jos nemirtų vandenyje. Jeigu šaknys ilgą laiką mirks vandenyje, tuomet augalas apsirgs grybelinėmis ligomis ir dėl to labai gero žydėjimo arba augimo nesulauksime.
Tad, jeigu žinote, kad tenka susidurti su užliejimo problemomis, geriau viskuo pasirūpinti iš anksto: dėti plytas, akmenis, pilti kompostinę žemę ar pelenus ir tuomet tik sodinti bijūno šaknį.“
Be to, sodinant augalo šaknis į žemę, svarbu atsižvelgi į pumpurus, esančius ant šaknų. Anot sodininkės, pumpurai po žeme neturėtų likti žemiau nei 5 centimetrus.
„Guldome šaknį į žemę ir pumpurus pakeliame į paviršių, kad šie būtų ne giliau nei 5 centimetrai. Dažnai žmonės skundžiasi, kad bijūnai nežydi kelis metus iš eilės, tačiau visa esmė yra tame, kad augalas paprasčiausiai buvo blogai ir per žemai pasodintas.
Jeigu bijūnas nepražysta trečiais augimo metais, tuomet tokius krūmus turime rudenį perkasti. Ir pati esu ne kartą perkasusi, kadangi per giliai pasodinau“, – prisipažįsta S. Stanislavičė.
Anot moters, bijūnus galima kasti, dalinti dar rugpjūčio mėnesį, tačiau dėl klimato kaitos ir fakto, kad šiais metais dauguma augalų vėlavo žydėti, nereikėtų bijūnų draskyti per anksti. Atvirkščiai, reikėtų palaukti, kol jie išleis žiedpumpurius ir pasiruoš kitų metų derėjimui.
„Jeigu per anksti išrausime, tuomet kitąmet sunkiai sulauksime jų žydėjimo. Geriau palaukti rugsėjo, kuomet atvės orai, pasirodys lietus. Tuomet galime juos perkasti, dalinti. Be to, bijūnus galime sodinti tol, kol galima įkišti pirštus į žemę. Spalio mėnesį taip pat galime sodinti, kadangi panašiu metu prasideda visi pardavimai.
Tad, kol tik galite pirštus įkišti į žemę, tol ir sodinkite. Kartą stebėjau ir aprašinėjau, kaip koralinis bijūnas, kuris buvo pirktas per išpardavimą ir pasodintas į žemę tik lapkričio 14 dieną, puikiai sužydėjo kito sezono metu. Tad nebijokite, nelaukite specialios datos ar mėnulio fazės, kad galėtume šaknis pasodinti į žemę. Turime laiko ir sodiname“, – nusijuokia Sandra.
