Na ne tik kantrybes neturi...bet ir dai kai ko truksta...

Neturiu katrybės

to Audrius
matai, o as jau is tikro buvau patikejus, kad skaitai "Literaturnaja gazieta", bet pasirodo esi tik vienas is tu.. kurie savo erudicija ir galia tegali pademonstruoti isvadinadami internete visus kitus lochais. O gaila, galvojau smagiai padiskutuosim

Stai ir parodei savo laisva veida, Audriau S. :) Tikras ubermenschas, kilnusis barbaras!

Šiandien už pinigus galima nusipirkti skrydį į kosmosą. Žmonijos svajonė. Xloche

Šiek tiek mąstai, bet blogai , kai įsitrauki į tokias vaikiškas diskusijas apie pinigus. Pinigai ir yra nelaisvė, laisvė yra aukščiau už pinigus. Pinigai ir turtas žmogų "įkalina" , pririša prie žemės, ir žmogus tampa jų vergu. Jo dvasia nežino laisvės, ir Audrius Šulcas dvasios nenusipirks už pinigus.

Galima ilgėtis ne tik studentiškų bulvių bet ir laikų, kai buvai konclagerio viršininku. Žmonės mėgsta ne tik laisvę, bet ir prievartą (nelaisvę). Smagu pavergti kitą žmogų.
Tik norėjau pasakyti, kad recenzija nyki. O apie spektaklį net bijau pagalvoti, tuo labiau žiūrėti. Mėgstu Šuriko nuotykius ir Kietas riešutėlis 1.
Norint viską galima psichologizuoti, bet , galvoju, kad gerai, kai einant į parduotuvę, nebaisu nesinešti paso. Nemalonu, kai kažkas beldžiasi į duris ir sako "pasų kontrolė" ir draugai turi slėptis po lova. Provokuojat atvirumui? Dobriakovas - visiška klizma.

Jei tavo, Audriau supratimu laisve yra pinigai, tai tu labai klysti. Jie tik suteikia daugiau galimybių, bet tikrai ne laisvę. Net ir turėdamas pinigų tu turėsi auginti savo vaikus ir būti nuo jų priklausomas (emociškai), negalėsi pinigais išsipirkti nelaimingos meilės kančių nes būsi priklausomas nuo to objekto. negalėsi pinigais kompensuoti to, kad nenuvažiuoji aplankyti savo senų tėvų.. Mes kalbame apie emocinę, dvasinę laisvę, o ne apie materialinę.
Aš ir aną dieną susimąsčiau apie tai, kad nusipirkau vieną tviskantį kosmetinės priemonės indelį už lygiai tokio pat dydziosuma, kokia kadais prilygdavo mano visai studentiskai stipendijai su kuria turedavau pragyventi puse menesio. ir ne tik kosmetikos nusipirkti, bet ir pavalgyti, knygu, drabuziu isigyti ir t.t.. Ir tada pamaniau sau - ar as tuomet, turedama maziau pinigu atrodziau sau maziau grazi? maziau mylima? buvau maziau laiminga? ar vazinejimas traukiniais isikniaubus i knyga ir stebint pro sali besikeiciancius krastovaizdzius buvo maziau romantiskas nei dabar skrajojimas plikom autostradom nuosavu automobiliu? ar ejimas i teatra "per kamina" ir sedejimas ant laiptu buvo nykesnis nei dabar sedejimas su bilietu geriausiose vietoje? ar tranzavimas be pinigu per Europa, leido mažiau pamatyti nei dabar skrendant i ivairias salis pro lektuvo langa? Ar sedejimas su mylimaja prabangiam restorane, šiltesnis nei tada kai judu geret pigiausia vyna Uzupio griuvesiuose prie upes ar Klaipedoje ant molo? Ar kartais neiskeistum visų savo krevečių i keptuve studentisku bulviu? Ar nebuna akimirkų kai noretum mautis ryte džinsus, bet velkiesi kostiuma, nes žinai, kad be jo niekas neduos tau pinigų. Man būna. Todėl žinau, kad ne pinigų kiekyje laime ir laisvė, o tavo galvoje, širdyje..

Audriau, ar nemanote, kad rasymas yra lygiai toks pat budas uzsidirbti normalius pinigus savo galva, kaip ir jusu abstraktus "savas verslas", ir nebutinai tai yra varginantis uzsiemimas? :)

O tekste, kaip ir spektaklyje, nekalbama apie "nueiti i kavine ir nusipirkti kavos" arba "isvaziuoti i uzsieni be leidimo". Jeigu situ "laisviu" pakanka, tada nera apie ka ir kalbeti - problematikos nebelieka. Bet itariu visgi, kad ne taip paprasta viskas. Ir nemazai "savu verslu" ir dideliu pinigu savininku, ikope i pacia "konkrecios" laisves, kiek zinau, kazkodel nesijaucia tokie jau laisvi - pradeda dar ko nors trukti, kad ir tu paciu dalyku, kuriu buvo atsisakyta del stambios "konkrecios" laisves.

Tame ir problema, kad laisve yra siaubingai nekonkretus reiskinys. Ar tikrai tikite, kad imanoma taip lengvai apibrezti absoliucios laisves busena? Sudeti "uzdirbti pinigu", "nusipirkti kavos", "isvaziuoti i uzsieni", n kitu "konkreciu laisviu" ir bus = Laisve is didziosios L? Deja, zmogui budinga siekti vis nauju "issilaisvinimu", kaip tai Gesei Gotfryd, tik nebutinai taip brutaliai. Ir dazniausiai tai buna susije su santykiais tarp zmoniu, o ne kava ir kelionemis. Nors, aisku, galime ignoruoti ta gyvenimo sriti, isreiksti viska finansinemis lygtimis.

Audriau, o spektakli pats matete?

Kai tas išprotėjęs matematikas senatvėje gavo Nobelio premija, jo paklausė, ką jam ta premija duoda? Jis atsakė - dabar aš galiu nueiti į kavinę ir nusipirkti kavos. Čia konkreti laisvė, joks ne mitas.
Reikia pabandyti uždirbti daug pinigų ir po to juos išleisti. Gal čia bus laisvė. Yra toks grubus amerikoniškas išsireiškimas - "Money talks, bullshit walks". Manu, kad jei recenzijos autorius turėtų pinigų, savęs nevargintu bereikšmėm recenzijom.
Dabar suomiškam spaudos kioske (tikrai yra Klaipėdoje Akropolyje, Latvijoje) parduoda "Literaturnaja Gazeta". Ten skaičiau nevarginančių teatro recenzijų