Su policija sutartį sudariusi Panevėžio įmonė „Automera“ savo aikšteles užgriozdino senais, beverčiais pažeidėjų automobiliais. Apdaužytų, apdegusių, aprūdijusių ir savininkams nebereikalingų mašinų per trejus metus susikaupė apie du šimtus.
Pusė jų savo teisėtų šeimininkų veikiausiai ir nebesulauks – „Automeros“ atstovams jų nepavyko rasti nei su policijos, nei su teismo pagalba. Įmonės darbuotojams belieka gerai pasukti galvas, kaip atsikratyti beverčio, didžiulius nuostolius nešančio metalo laužo.
„Sekundės“ kalbintas bendrovės direktorius Antanas Petrauskas patikino, kad surūdiję automobiliai ne tik neša milžinišką nuostolį, bet ir teršia aplinką. Dėl to raštu kreiptasi į Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijas bei Seimą.
Į senas problemas valdžios dėmesį bandantis atkreipti „Automeros“ vadovas teigė, kad tokie pat klausimai aktualūs visoms su policija sutartis sudariusioms ir pažeidėjų mašinas saugojančioms šalies įmonėms.
„Pas mus aplinkosaugininkai lankosi kone kasdien – jiems svarbiausia, kad po kojomis būtų švaru. Tačiau esminė problema neįžvelgiama. Juk mašinos stovi seniai – pūva, rūdija, iš jų bėga įvairūs skysčiai, laša tepalai. Tiesiog teršiama gamta. Tačiau mes savavališkai tų pamirštų automobilių utilizuoti negalime. Neduok Dieve, po kelerių metų išdygs tokios senienos savininkas, o kai jos neberas, mums baudžiamąją bylą iškels. Todėl valdžios prašome nustatyti tam tikrą konfiskuoto automobilio laikymo terminą, pavyzdžiui, kaip Austrijoje – du mėnesius. Pasibaigus tam laikotarpiui, jei šeimininkas neatsirastų, automobilį tiesiog utilizuotume“, – kalbėjo A.Petrauskas.
Mašinas išregistruoja
„Automeros“ direktorius informavo, kad daugumos pamirštų automobilių vertė yra tik kaip metalo laužo – apie 300 litų. Tokia suma vargiai atperka vien transportavimą – kiekvienos mašinos pristatymas į aikštelę kainuoja ne vieną šimtą litų. Prabanga tampa ir laikymas – para aikštelėje įkainota 20 litų.
„Mes samdome darbuotojus, aikštelių sargus, perkame įvairius valiklius, įrankius, mokame draudimus ir kitus verslo mokesčius. Todėl para aikštelėje vienai mašinai tiek ir įvertinta. Beje, jei, pasitelkę teismą, savininką surandame ir jam būna susikaupęs didžiulis mokestis, pavyzdžiui, 14 ar 18 tūkstančių litų, teprašome sumokėti gal penktadalį. Atsižvelgiame į kiekvieną situaciją: kam mašina priklauso, ar savininkas turi turto, ar gyvena vargingai. Svarbiausia, kad tik vietą užimančią mašiną pasiimtų. Tačiau automobilių savininkai gudrūs. Arba mašiną išregistruoja, arba sako, kad pardavė kokiam valkatai, kuris jokio turto neturi – tiesiog pinigų iš tokių neįmanoma išieškoti“, – teigė A.Petrauskas.
Į senų mašinų savininkų paiešką pasinėręs įmonės vadovas daugybę kartų kreipėsi į teismą – pradėta apie 200 bylų. Pašnekovo tikinimu, jau pabodo kaupti kalnus dokumentų, kas mėnesį siuntinėti po kelis šimtus laiškų ir lakstyti po įvairių miestų teismus. Juo labiau kad retai kada viskas išsprendžiama „Automeros“ naudai.
„Tokių problemų tik neturime su prabangesnėmis, naujesnėmis mašinomis – jų savininkai nepalieka. Baudas ir mokesčius greit susimoka, savas transporto priemones veikiai pasiima ir užsieniečiai“, – patikino pašnekovas.
Laimėti nesiveržia
A.Petrauskas atskleidė, kad veikiausiai jau šį pavasarį policija vėl organizuos viešą paslaugų pirkimo konkursą.
Ar dešimtį metų Panevėžio apskrityje savo veiklą vykdanti „Automera“ jį laimės, kol kas nežinia. Įmonės vadovo teigimu, konkurso pralaimėjimas didelio nuostolio neatneštų.
„Labiau pralaimėtų policija, nes mes esame įpratę tą darbą dirbti, turime reikalingą techniką, žinome visą darbinę virtuvę, be problemų su kitų įmonių kolegomis aptarnaujame visą apskritį. Be to, jei sutartis su policija nutrūktų, tą pačią dieną jiems atiduotume visą seną metalo laužą. Galėtų jį dėti, kur tik nori. Greičiausiai konkursą laimėjusi bendrovė iškart gautų didžiulius nuostolius nešančią bevertę dovaną“, – sakė „Automeros“ direktorius.
A.Petrauskas patvirtino, kad pernai „Automera“ dirbo nuostolingai, patirti nuostoliai – didžiuliai. Esą bendradarbiavimas su policija – transportavimas ir laikymas apgirtusių, į avarijas patekusių vairuotojų mašinų tikrai neatsipirko. „Pelno turėjome tik iš veiklos, kurią skelbiame per reklamą. Kadangi turime įvairiausią transportavimo techniką ir bendradarbiaujame su kitomis apskrities įmonėmis, darbo netrūko.
Daug žmonių į mus kreipėsi pagalbos. O į aikšteles grūsti seno metalo laužo ir nebesiveržiu. Nebent šalies valdžia išspręs visas mūsų įsisenėjusias problemas“, – kalbėjo A.Petrauskas.
Justė BRIEDYTĖ
