Žemės ūkis yra viena iš sričių, kurioje fiksuojamos didelės šiltnamio efektą didinančių dujų emisijos. Ypač tai pasakytina apie intensyvią gyvulininkystę.
Jeigu transporto ar pramonės sektoriams daugelyje ES šalių taikomi vienokie ar kitokie su tarša susiję mokesčiai, žemės ūkiui jie visiškai netaikomi.
Taigi siekiant sumažinti CO2 išmetimą žemės ūkio sektoriuje ir paskatinti „žalesnio“ maisto vartojimą Nyderlandai svarsto savo šalyje įvesti „mėsos mokestį“ ir tuo pačiu sumažinti pridėtinės vertės mokestį vaisiams ir daržovėms.
Kad pirkėjai neišvengtų naujo mokesčio ir nevažinėtų pirkti mėsos į kitų šalių pasienio parduotuves, siūloma jį įvesti visose ES valstybėse.
ES institucijoms pristatytame Nyderlandų tyrime siūloma skirtingais tarifais apmokestinti jautieną, kiaulieną ir vištieną.
Kadangi auginant galvijus išmetama daugiausia dujų, jautienai jau 2021 m. siūloma taikyti 0,42 euro mokestį už kilogramą. Iki 2030 m. jis palaipsniui būtų didinamas iki 4,77 euro už kilogramą.
Kiaulienai siūlomas taikyti pradinis 0,32 euro mokestis per dešimtmetį kiltų iki 3,61 euro už kilogramą, vištienai – nuo 0,15 iki 1,73 euro už kilogramą.
Tikimasi, kad įvedus naują mokesti gyventojai suvartotų mažiau mėsos ir daugiau sveikesniais laikomų vaisių ir daržovių. Jų augintojams taip pat būtų skiriama papildoma finansinė parama iš surinkto mokesčio. Manoma, kad su nauju mokesčiu ne tik mažėtų aplinkos tarša, bet dėl sveikesnės gyventojų mitybos mažėtų ir išlaidos sveikatos apsaugai.
Nyderlanduose atlikti visuomenės tyrimai rodo, kad daugiau kaip pusė gyventojų (63 proc.) pritartų tokiems pasiūlymams, juos palaiko ir gamintojai, perdirbėjai, mokslininkai. Tuo metu šalies vyriausybė viešai pasižadėjo įstatymų projektus iki gruodžio pateikti šalies parlamentui.
Mokestis kai kuriems maisto produktams nebūtų naujiena ES šalyse. Pvz., Jungtinėje Karalystėje nuo 2018 m. galioja cukraus mokestis.
Juo apmokestinamas gėrimuose esantis cukraus kiekis, viršijantis 5 g/100 ml. Jeigu 100 ml gėrimo sudėtyje yra daugiau 8 g cukraus, tai už litrą mokama 0,24 svaro sterlingo (beveik 29 euro centai) mokestis, o jeigu 5–8 g – 0,18 svaro (21,5 cento).
Labiau teigiamas nei neigiamas
Lietuvoje apie tokias idėjas kol kas nekalbama. Atsakydamas, kaip jos pasiteisintų mūsų šalyje, Žemės ūkio ministerija perdavė tokį komentarą: „Ministerija susilaiko nuo tokių iniciatyvų komentavimo. Paliekame tai politikams“.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atsargiai vertino pasiūlymą įvesti mokestį mėsai, tačiau, anot jo, tai būtų labiau teigiamas nei neigiamas žingsnis.
„Aš manau, kad daug sveikesnė ir efektyvesnė pradžia būtų cukraus mokestis. Būtent cukrus yra ne pirmo būtinumo prekė. Jo daugelyje produktų pridėta per daug. Cukrus yra pirma prekė, kuri sukelia nutukimą ir kitas su tuo susijusias ligas.
Esu suskaičiavęs, kad vien simbolinis 1 euro kilogramui cukraus akcizas duonos kepalėlio kainą padidintų 3 centais, o indelį jogurto – 1,5 cento. Aišku, kitos cukraus perpildytos prekės brangtų labiau, bet į valstybės biudžetą galėtų būti papildomai surinkta apie 100 mln. eurų per metus“, – portalui tv3.lt sakė ekonomistas.
Jo teigimu, tokios sumos visiškai užtektų, kad visiems vaisiams, daržovėms ir uogoms nereikėtų taikyti pridėtinės vertės mokesčio (dėl to šie produktai atpigtų).
„Čia tikrai būtų sveikas pokytis gyventojų mitybos racione ir aš tikrai labai sveikinčiau tokią iniciatyvą ir tokį mokestį net ir visos ES kontekste.
Mėsos mokestis būtų labiau kontraversiškas. Daugeliui neturtingiau gyvenančių asmenų mėsa yra pirmo būtinumo prekė. Norint jos visai atsisakyti reikėtų labai įvairaus maitinimosi raciono, kuris būtų labai brangus ar bent jau gerokai brangesnis“, – svarstė N. Mačiulis.
Vis dėlto, jo nuomone, mėsos mokestis yra svarstytinas. Jis galėtų truputėlį sumažinti mėsos vartojimą, paskatintų gyventojus rinktis kitus alternatyvius maisto produktus.
„Bet žiūrint tiek į valstybės finansus, tiek į sveiką mitybą, manau, kad cukrus vis tiek yra kur kas geresnis taikinys. Tokioms turtingoms valstybėms, kaip Nyderlandai, mėsos apmokestinimas, aišku, yra turbūt lengvas žingsnis. Bet toks kąsnis būtų sunkiau praryjamas mažiau išsivysčiusiose ES valstybėse. Nors apskritai toks žingsnis būtų labiau teigiamas nei neigiamas“, – apibendrino ekonomistas.
Aplinkosaugai svarbus ūkininkavimo būdas
Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas įsitikinęs, kad Lietuvoje reikėtų skatinti ekstensyvų ūkininkavimą, kuris palankesnis aplinkai.
„Aplinkosaugos požiūriu mes privalome atskirti intensyvius gyvulininkystės ūkius kur gyvuliai nuolat laikomi fermose ir šeriami baltymingu grūdinių kultūrų pašaru nuo ūkių, kur gyvuliai laisvai ir ekstensyviai ganosi pievose, rupšnoja čia augančią žolytę. Ir čia nekalbu apie gyvūno gerovę“, – reaguodamas į pasiūlymus apmokestinti mėsą komentavo Ž. Morkvėnas.
Jo teigimu, intensyvios gyvulininkystės ūkiams būdingi bruožai, kurie neigiamai veikia gamtą ir klimatą.
Taip ūkininkaujant gyvuliai šeriami grūdinės kilmės baltymingais pašarais. Šeriami tokiais pašarais, gyvuliai išskiria daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Taip pat grūdiniai pašarai reiškia, jog jie užauginami arimuose, kurie patys sukelia didesnes CO2 emisijas. Pašarų gamybai eikvojama energija, iškastinis kuras. Mitybos grandinėje prarandama didelė energijos dalis palyginti su gyvuliais, kurie tiesiog patys rupšnoja žolę.
Mėšlo tvarkymas sukelia daug problemų, be to papildomai prisideda ir prie didesnių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo į atmosferą. Toli vežti ir paskleisti mėšlą neapsimoka, nedidelėje teritorijoje koncentruojamas ar šaltuoju sezono metu skleidžiamas mėšlas sukelia taršą, nėra pilnai pasisavinamas.
„Tokia gyvulininkystė neduoda papildomos naudos gamtai ir kraštovaizdžiui, tokio ūkio pagrindinė nauda – gamina daug ir pigios mėsos taip skatinant besaikį vartojimą. Egzotiniuose kraštuose (pvz. Brazilijoje) vystoma gyvulininkystė turi dar didesnes bėdas. Ūkiams įrengti kertami miškai, nualinus dirvą, plečiamasi toliau“, – svarstė pašnekovas.
Kitaip jis vertina ekstensyvų ūkininkavimą, kai gyvuliai laisvai ganosi pievose.
Jie minta čia pat užaugančia žole, kuriai „pagaminti“ reikia gerokai mažiau energijos nei grūdus. Žole mintantys gyvuliai išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Nugrauždami žolę, gyvuliai skatina vystytis žolių šakninę sistemą, taip yra efektyviau dirvoje „užrakinamas“ CO2, o nuolatinė žolinė danga to CO2 nepaleidžia į orą kaip tai vyksta arimuose. Be to, ganomuose plotuose didėja gyvūnų ir augalų įvairovė. Tokie plotai yra labai svarbūs saugant retas ir nykstančias gyvūnijos rūšis. Būtent agrarinio kraštovaizdžio biologinė įvairovė yra ypač nykstanti, dažnai dėl ekstensyviai gyvulius ganančių, dažniausiai smulkių ūkininkų nykimo.
Pievose ir lankose besiganantys gyvuliai formuoja savitą mums kultūriškai labai artimą kraštovaizdį, kuriame gausu įvairios gyvybės. Natūraliai augančio gyvulio mėsa yra sveikesnė (taip pat geriau vertinama dėl savo skonio savybių).
„Todėl būtų prasminga mažinti didelių fermose auginamų gyvulių ūkių mėsos pardavimą (ypač atvežtinę iš kitų šalių) ir rinktis produkciją tokių Lietuvos ūkių, kurių gyvuliai ganosi laisvai, ekstensyviai, natūraliose pievose ir lankose. Kur yra pagarba gyvuliui, pagarba gamtai ir pagarba žmogui, dažniausia – smulkiam kaimo ūkininkui“, – apibendrino aplinkosaugininkas.
