Gyvulių mėsą anksčiau ar vėliau pakeis bioreaktoriuose išauginti bifšteksai, kumpiai ir dešros.
Ar galima bifšteksų, sprandinių, išpjovų ar rūkytų dešrų pasigaminti be kiaulių ir karvių? Teoriškai – taip, rašo Vokietijos dienraštis „Die Welt“. Mokslininkai intensyviai dirba kurdami mėsos gamybos iš kamieninių ląstelių technologiją.
Viena gyvūnų apsaugos organizacija pasiūlė vieną milijoną dolerių tam, kuris iki 2012 m. pasiūlys „mėsos auginimo mėgintuvėlyje“ būdą ir pritaikys šį išradimą pramoninei gamybai.
Tokį pasiūlymą pateikė organizacija „Žmonės už etišką elgesį su gyvūnais“ (PETA). Kai kurie mokslininkai jau vykdo mėsos gamybos laboratorinėmis sąlygomis bandymus, tačiau tokie tyrimai dar nėra toli pažengę, teigia mokslo žurnalas „Science“. PETA pageidautų, kad visi žmonės taptų vegetarais, tačiau „mėsa iš mėgintuvėlio“ jos atstovų teigimu bent jau galėtų išgelbėti nuo mirties daugybę kiaulių ir vištų.
Merilendo universiteto (JAV) mokslininkas Jasonas Matheny, ne vienerius metus užsiimantis „mėsos mėgintuvėlyje“ kūrimu, mano, kad milijonas dolerių – dideli pinigai, tačiau, pasak jo, geriausiu laimėjimu taptų „globali mėsos rinka su milijardinėmis metinėmis apyvartomis“.
Pasak dienraščio, tyrėjų grupės visame pasaulyje jau seniai intensyviai kuria mėsos gamybos iš kamieninių ląstelių technologiją. Bifšteksai, sprandinės ar rūkyta dešra turėtų būti brandinami bioreaktoriuose – gyvūnų, aplinkos ir klimato labui. Juk intensyvus stambiųjų raguočių veisimas neigiamai atsiliepia atmosferai. Ekspertai jau seniai perspėjo, kad metanas skatina pasaulinį atšilimą.
„Pasitelkus vieną ląstelę teoriškai galima garantuoti, kad visas pasaulis būtų aprūpintas mėsa. Tai išeitų į naudą ir ekologijai, ir žmonių sveikatai“, - pabrėžia biologas Forscheris Matheny. Didžiausias mokslininkams iškilęs uždavinys – kaip sukurti audinio skaidulas, rašo „Die Welt“.
Dirbtinės mėsos kūrėjai siekia sukurti produktus, kurių sudėtis ir struktūra būtų kaip mėsos, o skonis atitiktų jautienos, kiaulienos, paukštienos ar žuvies gaminius.
Mokslininkai žino, kad vieną karvės ar viščiuko raumenų ląstelę galima izoliuoti ir padalyti į tūkstančius naujų raumenų ląstelių. NASA vykdytų eksperimentų su žuvies audiniais metu pavyko sukurti nedidelius „žuvies mėgintuvėlyje“ kiekius. Tokiais eksperimentais siekiama išspręsti apsirūpinimo maisto produktais problemą ilgalaikių kosminių misijų metu.
Pasak J. Matheny, toks NASA eksperimentas taikomas tik labai siaurai sričiai – kosminėms kelionėms. Masinei dirbtinės mėsos gamybai reikalingi kiti sprendimai. Jo vadovaujama tyrėjų grupė siūlo du pramoninei gamybai tinkamus metodus. Pagal vieną iš jų ląstelės su plonomis membranomis būtų auginamos dideliais ir plačiais lakštais. Tokie išauginti mėsos lakštai vėliau būtų ištempti ir išimti iš membranų. Tada juos siūloma sudėti vienas ant kito, kad audinys būtų storesnis.
Pagal kitą siūlomą metodą raumenų ląstelės būtų auginamos nedideliais rutuliukais, kurie išsitemptų šiek tiek pakeitus aplinkos temperatūrą. Subrendusias ląsteles būtų galima atskirti ir naudoti mėsos gaminiams, pavyzdžiui, mėsainiams, ruošti.
Norint pradėti pramoninį mėsos auginimą, skirtingų tipų audiniams, pavyzdžiui, raumenų ar riebalų, reikia suteikti žmogui priimtinas fizines savybes. „Labai svarbu sukurti tinkamą struktūrą. Mėsos audiniai turi būti tamprūs kaip tikro gyvūno“, - aiškina J. Matheny.
Mėsos paklausa didėja visame pasaulyje, pavyzdžiui, Kinijoje ji padvigubėja kas dešimt metų. Indijoje per 5 praėjusius metus dvigubai padidėjo paukštienos poreikis. Tačiau mokslininkai supranta, kad, nepaisant paklausos, prireiks nemažai pastangų norint įtikinti vartotojus valgyti išaugintą mėsą. Juk žmonės paprasčiausiai dar neįpratę prie minties, kad mėsa gali būti gaminama „dirbtiniu būdu“.
„Kita vertus, išauginta mėsa turėtų atrodyti patraukli žmonėms, kuriems rūpi saugus maistas, aplinka ir gyvulių gerovė, taip pat ir tiems, kurie norėtų, kad mėsos produktai būtų kuriami pagal jų skonį“, - teigia J. Matheny.
