Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Lietuvos žemės ūkio ir maisto įmonės vis drąsiau žengia į musulmoniškas rinkas. Specialistų teigimu, gamintojams itin svarbu tinkamai sertifikuoti produkciją ir taip palengvinti kelią į islamo šalis. Prognozuojama, kad artimiausiais metais lietuviškų produktų eksportas į jas turėtų augti kelis kartus.
Kas mėnesį nuo pavasario „Vilniaus paukštynas“ parduoda po 130 tonų vištienos Europoje gyvenantiems musulmonams. Ši produkcija turi „Halal“ sertifikatą. Arabų kalba „Halal“ reiškia leistinas. Toks ženklas rodo, kad produkcija pagaminta laikantis islamo religijos reikalavimų.
Iš paskerstų paukščių pagaminta produkcija dedama į oranžinius maišus, laikoma atskirai nuo įprastai rinkai tiekiamų produktų mėlynuose maišuose.
„Paukščiai yra apsvaiginami. Vienintelis skirtumas, kad paukščiai pjaunamai ne mechaniniu peiliu, o žmonės pjauna rankomis. Turime musulmonų darbuotojų, kadangi to reikalauja sertifikavimo kompanijos“, – aiškina Kokybės vadybos sistemos specialistė Irena Škėrytė.
„Halal“ ženklas produkto etiketėje reiškia ne tik tai, kad gyvulys ar paukštis paskerstas pagal islamo reikalavimus, bet ir tai, kad įvairiuose produktuose nėra nė kiek kiaulienos, alkoholio, kitų musulmonams draudžiamų vartoti medžiagų.
„Pagrindinė rinka – užsienis, Anglija, kur didelė musulmonų bendruomenė. Taip pat yra paklausa ir Lietuvoje. Planuojame ir į arabų šalių rinkas tiekti“, – teigia AB „Vilniaus paukštynas“ vadovas Gintaras Martinkus.
Pagal šiuos reikalavimus paruoštais produktais prekiauja ir kelios Vilniaus kavinės. Vienos jų savininkas pakistanietis sako, kad anksčiau paukštieną, jautieną pirko iš kitų šalių, dabar – iš vietos gamintojų.
„Ateina pas mus klientai, kurie yra musulmonai. Jie skambina, klausia, ar mes turim „Halal“ mėsos. Musulmonai kitokios mėsos nevalgo“, – sako kavinės savininkas Shakaras Waheedas.
„Halal“ serifikatus iš tarptautinių kompanijų arba Lietuvos musulmonų dvasinio centro yra gavusios 13 Lietuvos mėsos, pieno, žuvies, grūdų produktų, įmonių, vaistažolių fabrikas. Beveik antra tiek pateikta prašymų juos įsigyti.
„Pats išėjimas į šias rinkas nėra paprastas, dabar priimtas įstatymas sudaro tik galimybę, nes patys naujų rinkų, kitų šalių atstovai turėtų atvažiuoti į Lietuvą, sertifikuoti“, – aiškina žemės ūkio viceministras Saulius Cironka.
Pasak ekspertų, lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų į arabų šalis kasmet eksportuojama už keliasdešimt milijonų litų, prognozuojama, kad artimiausiais metais šis eksportas gali augti kelis kartus.
