Šėlionės prieš vestuves jau kelerius metus išlieka neatsiejama lietuviškų vestuvių tradicijų dalis. Būsimosios nuotakos pasilinksminimas draugių kompanijoje tapo kur kas svarbesniu vestuvių akcentu nei piršlio korimas, svočios išvežimas karučiu ir netgi nuotakos nešimas per tiltą – viso to kaip tik dauguma jaunųjų atsisako it nereikalingo ir neįdomaus šventės scenarijaus balasto.
Vis dėlto nesunku pastebėti, kad vidumi neišjaustas, tik išorinius blizgučius iš kino filmuose matytų vaizdų paveldėjęs šiandienis mergvakaris neretai primena nebe nuoširdų merginų pasilinksminimą, o tikrų tikriausią egzekuciją, kai prostitutės drabužiais pasidabinusi nuotaka turi kaulyti iš praeivių gatvėje pinigų, telefono numerių ar simbolinių trofėjų.
Tradicijos keitėsi
Tiesą sakant, mergvakaris anaiptol nėra vien iš Vakarų atėjusi mada. Jaunosios atsisveikinimas su draugėmis lietuvių tradicijose turėjo gilią prasmę. Juk neretai tai išties būdavo paskutinis vakaras, kurį ji galėdavo pabūti su draugėmis, seserimis – jei mergina nutekėdavo į tolimesnį kaimą ar miestelį, kito susitikimo kartais tekdavo laukti keletą mėnesių ar net metus. Taigi ašarų netrūkdavo.
Šiandienėje kultūroje toks pagraudenimas daugeliu atvejų atrodytų nenatūralus ir juokingas. Tekėdama už išrinktojo nuotaika anaiptol neišsiskiria su draugėmis, o ir gyvenimo virsmas ne toks didelis turint omenyje statistiką, kad dauguma tuoktis pasirengusių porų jau turi bendro gyvenimo patirties, dažnai kartu tvarko bendrą ūkį ir pan.
Vakarietiškos mergvakario tradicijos kildinamos iš gana nuobodaus nuotakos ir vestuvėse dalyvausiančių viešnių pasisėdėjimo prie arbatėlės. Mergvakario kaip pasilinksminimų vakarėlio mada atsirado tik antroje XX amžiaus pusėje, su moterų emancipacija ir ekonominiu laisvėjimu. Merginos nebenorėjo linksmintis tik savo uždaroje kompanijoje, taigi šventės persikėlė į klubus, barus, kitas pasilinksminimų vietas.
Lietuviškos šaknys
Pagal tradicijas nuo seno už mergvakarį būdavo atsakinga vyriausioji pamergė. Tai išties svarbios pareigos tiek ruošiantis šventei, tiek vestuvių pokylyje. Šventę jaunajai ji turėtų organizuoti subtiliai atsižvelgdama į nuotakos norus. Jei vyriausioji pamergė – artima draugė, tikėtina, kad jos ir nuotakos norai sutaps. Jei ne – verčiau kuo smulkiau išsiklausinėti užuot savaip sugadinus gražų ir prasmingą vakarą. Tiesa, vakarėlio organizavimu taip pat gali pasirūpinti ir kitos nuotakai artimos merginos – geriausia draugė (net jei ji nėra pamergė), sesuo, būsima moša.
Prosenelės per mergvakarį prisimindavo sentimentalius meilės eilėraščius ir dainas, nuotakai į albumą rašydavo atsiminimų žodžius, apžiūrėdavo jaunosios drabužius, aptardavo, kuo į vestuves rengsis pačios, ruošdavo dovanėles pabroliams, pindavo vainikėlius.
Daugelį šių tradicijų galima puikiai adaptuoti ir šiandienai: vaizdo klipų su jausmingomis meilės scenomis peržiūra, grožio procedūros, atminimų, draugystės priesaikų ir palinkėjimų ritualai – visa tai tiek juoko, tiek rimta forma atsikartoja ir šiandieniuose mergvakariuose.
Kadaise buvusią svarbią mergvakario kulminaciją – nuotakos sodinimą ant kėdės, puošimą vainiku ir graudžius atsisveikinimus dabar pakeičia paskutiniai nuotakos išbandymai: įvairūs testai ir užduotys, kuriais būsima jaunoji privalo įrodyti draugėms, kad yra tvirtai apsisprendusi atiduoti savo širdį ir ranką tam vieninteliam.
Ko reikia geram mergvakariui?
Nėra dviejų vienodų nuotakų, taigi ir vienos taisyklės, koks mergvakaris tiktų visoms, nerasime. Tačiau svarbiausia – kad būtent jai, šventės kaltininkei, vakaras būtų toks, kokio geidžia širdis. Tokio vakarėlio organizavimas – kartu ir rimtas išbandymas draugėms: ar tikrai jos taip gerai pažįsta savo bičiulę, kad gali pataikyti į dešimtuką?
Vakarėlio žaidimai ir staigmenos jaunajai turėtų sukelti tik geras emocijas. Štai keletas patarimų ruošiančioms mergvakarius – jie tikrai neleis prašauti pro šalį!
Staigmena. Nuotaka turėtų išties nenutuokti, kas ir kada jos laukia. Tokiu atveju teks pasirūpinti jos dienotvarke: suorganizuoti vakarėlį tada, kai jai nereikia niekur skubėti, atidėti visi reikalai. Kartais dėl to tenka tapti tikromis detektyvėmis: išsiaiškinti nuotakos dienotvarkę, pasirūpinti, kad reikiamu metu ji būtų laisva.
Sentimentai. Rengiant tikrai išskirtinį mergvakarį vis dėlto nevertėtų pamiršti sentimentų: priminti nuotaikai laimingiausias jos vaikystės, jaunystės akimirkas, praleistas su draugėmis. Pavyzdžiui, apsilankyti pamėgtose vietose, simboliškai atsisveikinti su vienišės gyvenimo ypatumais.
Romantika. Gerai nuteikia romantinė mergvakario gaida: svajingos pramogos – kur kas reikšmingesnės nei paprasčiausias pasilinksminimas. Kaip jaučiasi šiandienės nutakos prieš vestuves? Dauguma būna taip įsisukusios į šventinę ruošą, kad visiškai pamiršta save ir savo jausmus: į pirmą planą iškyla suknelė, bateliai, vestuvių scenarijus, įvairūs organizaciniai reikalai. Štai kodėl tobulas mergvakaris turėtų padėti nuotakai atsipalaiduoti, pamiršti tuos nereikšmingus rūpesčius, dar kartą įkvėpti gaivaus oro ir pajusti, koks puikus šis šventės laukimas. Tam puikiai tiks ir skrydis oro balionu, ir pasiplaukiojimas jachta ar vakaras „tarp mūsų, mergaičių“ SPA centre.
Intriga. Paslaptys – tai, kas visada vilioja ir traukia. O kas nenorėtų bent akies krašteliu žvilgtelėti į netolimą ateitį? Arba gauti patvirtinimą „iš aukščiau“, kad žengia teisingą žingsnį. Į vakarėlį pakviestas astrologas ar taro kortų žinovas gali suteikti mergvakariui ypatingos nuotaikos, o gal ir duoti vertingų patarimų, perspėti apie tykančius pavojus.
Adrenalinas. Koks vakarėlis be jo?! Tiesa, adrenalinas – toks dalykas, kurio vartoti reikėtų labai atsargiai ir saikingai. Kas būsimai nuotakai ekstremalu? Vienai – net šėlionės klube gali būti nauja, jaudinanti patirtis, kitai galite drąsiai užsakyti šuolį parašiutu ar skrydį parasparniu. Taigi kam tą vakarą ryšitės jūs?!
Laura MUREIKAITĖ
