Modelis pagal kurį į prostituciją yra įtraukiamos ir vėliau užsienyje parduodamos lietuvaitės pareigūnams žinomas iki menkiausių smulkmenų.
Tačiau užkirsti kelią prekybai žmonėmis pavyksta toli gražu ne visada. Nors Lietuvoje situacija nėra tragiška, tačiau pavieniai atvejai taip pat verčia sunerimti ir ieškoti būdų, kaip pažaboti prekybos žmonėmis problematiką.
Griežtos bausmės – efektyvu
Vidaus reikalų ministerijos Visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus patarėja Reda Sirgedienė balsas.lt pasakojo, kad nuo 2009-ųjų kasmet buvo pradedama apie 20 ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonemis ir išnaudojimo priverstiniam darbui. Dažniausiai prekyba žmonėmis buvo susijusi su seksualiniu išnaudojimu.
„Iki krizės tokių ikiteisminių tyrimų skaičius dažniausia neviršydavo dešimties per metus. Tada verslas išgyveno savo aukso amžių. Bet prasidėjus ekonominiam sunkmečiui numatėme, kad prekybos žmonėmis mąstai pradės augti ir nesuklydome“, - pasakojo R. Sirgedienė.
Praėjusiais metais ikiteisminių tyrimų skaičius sumažėjo iki 11 (nuo 21 – 2011 m.) per metus. Anot R. Sirgedienės, situacija pagerėjo, nes dar metais anksčiau pradėti 21 ikiteisminiai tyrimai leido sulaikyti, o vėliau skirti įkalinimo bausmes pakankamai plačiam nusikaltėlių ratui.
„Nebebuvo kam taip intensyviai daryti tokius nusikaltimus. Lietuvoje vien pernai paskirtos bausmės septyniems žmonėms, nuo 4-erių iki 7-erių metų. Kitose šalyse už tokias nusikalstamas veikas yra skiriamos vos dviejų metų įkalinimo bausmės“, - sakė R. Sirgedienė.
Tipiškas modelis
Prekybos žmonėmis nusikaltimų židinys Lietuvos – Panevėžio apskritis. Įprastai aukų ieškoma rajonuose, mažesniuose miesteliuose. Ten, kur žmonės verčiasi sunkiau, kyla problemų ieškant darbo.
Įtraukimo į prostituciją atveju solidžiai atrodantis vaikinas bando susipažinti su mergina, kuri nebūtinai turi būti išvaizdi. Iš pradžių pažintis prasideda itin nekaltai. Savo tikslų tokie asmenys iš karto neatskleidžia. Vyksta tikras spektaklis, mergina įtikinama.
Jei vaikinas turi įtarimų, kad viena ar kita mergina nesutiks teikti seksualinių paslaugų užsienyje, tada jis bando ją įtraukti į prostituciją Lietuvoje. Po to, kai mergina padirbėja Lietuvoje, tada jai sakoma, kad „tu vis tiek dirbi prostitute, tik Lietuvoje, o užsienyje užsidirbtum daugiau“. Vaikinas „draugiškai“ pasiūlo padėti nuvykti į vietą. Arba sako, kad vyksta darbo reikalais ir gali palydėti. Taip merginos yra galutinai palaužiamos.
„Parduodami merginą prekeiviai turi būti tikri, kad ji darys tai, ko pirkėjas norės. Priešingu atveju, pastarasis gali pareikalauti grąžinti pinigus. Įtraukimas į prostituciją Lietuvoje yra garantija, kad mergina teiks tokias paslaugas ir užsienyje“, - sakė R. Sirgedienė.
Anot balsas.lt pašnekovės, dabar kainos už sekso vergijai parduodamas merginas yra stipriai kritusios. Klestėjimo laikais už merginą „pardavėjas“ gaudavo apie 25 tūkst. litų. Bet tada mergina turėjo būti itin gerai paruošta. Prekeivis žmonėmis ją vesdavo pas kirpėją, kosmetologę, nupirkdavo įvairių drabužių.
„Kartais net sunku patikėti, kaip jie sugebėdavo pakeisti žmogų. Artimiesiems greičiausia būtų buvę sunku atpažinti taip stipriai pasikeitusį žmogų. Tokie dalykai ir tokios kainos būdavo prieš ekonominį sunkmetį, tačiau situacija pasikeitė.
Šiuo metu kainos yra stipriai kritusios, todėl kartais už merginą galima gauti vos tik kelis šimtus eurų. Kaina daugiausia priklauso nuo to, kaip mergina atrodo. Tačiau prekeiviai vis tiek neparado motyvacijos. Jie pradėjo merginas vežti grupėmis. Taip pat į pigiai parduodamas merginas jie nebeinvestuodavo tiek pinigų“, - pabrėžė R. Sirgedienė.
