Melburne, Australijoje gyvenančiai Jade Wright valgymo sutrikimas tapo vienas iš su asmeninėmis problemomis padedančių susitvarkyti būdų.
Mažiausiai, kiek kada nors rodė svarstyklės, ant jų užlipus Jade, buvo 36 kg. Šį svorį ji pasiekė ilgą laiką kasdien suvartodama tik po puodelį žalios arbatos.
Tuo metu 16-metės merginos gyvenimą valdė valgymo sutrikimas. Anoreksija – liga, kuomet smegenis užblokuoja visas su maistu, mityba ir valgymus susijusias mintis.
„Buvau pamišusi dėl savęs ribojimo. Kartais net 2 savaites nieko nevalgydavau“, - sakė Jade „Daily Mail Australia“. „Paauglystėje ėmė didėti mano klubai, tačiau man tai nė kiek nepatiko. Tapau savimi nepasitikinti, drausdavau sau valgyti tol, kol nebesijausdavau alkana. Pažvelgusi į maistą jausdavau kaltę, pradėdavau mąstyti, kokia stora tapsiu atsikandusi bent vieną kąsnį. Man patikdavo, kai ilgą laiką nevalgydavau.“ Jade bet kokiu būdu bandė atsikratyti svorio, nors ir taip buvo pakankamai liekna.
„Gerdavau tik žalią arbatą, kadangi ji neturėjo jokių kalorijų. Tikėjau, kad šis gėrimas yra sveikas, kadangi visą jį pašalinu su šlapimu. Mano vienintelis skysčių šaltinis – žalioji arbata. Vandens vengdavau, nes manydavau, jog jis pavers mane sunkia“, - tęsė ji.
Galėjo kažką kontroliuoti
Augdama, Jade turėjo nemažai problemų, todėl ėmė ieškoti būdų, padėsiančių nuraminti jos emocijas.
„Tuo metu nemokėjau kontroliuoti to, kas vyksta aplink mane, todėl ėmiau kontroliuoti savo mitybą. Pavalgiusi jausdavausi išsipūtusi, mane pykindavo, todėl nevalgyti buvo nesudėtinga“, - pasakojo mergina. „Jei atvirai, valgydavau daugiau, nei kiti mano draugai, tačiau metams bėgant, man buvo diagnozuotas sudirgusios žarnos sindromas. Manome, jog tai buvo priežastis, paskatinusi mane varžyti save, kadangi maistas man asocijavosi su skausmu ir nepatogumo jausmu.“
Jade gimė pora mėnesių per anksti, todėl visą gyvenimą buvo liekna. Deja, bet mergina ėmė nepasitikėti savimi ir savo išvaizda. Jade pridūrė, kad susirgus anoreksija, tuo pat metu ją ėmė kamuoti depresija.
„Ėmiau save žaloti. Taip bausdavau ir tuo pačiu apdovanodavau save, jog nieko tą dieną nevalgiau. Anoreksija panaikindavo mano viduje susikaupusį skausmą. Maniau, jog tuo metu esu už bet ką galingesnė ir stipresnė“, - sakė ji,
Ligoninė tapo antraisiais namais
Mergina prisipažino, kad ligoninėje gulėjo daugiau nei 20 kartų. Visi šie vizitai įvyko būtent dėl jos valgymo sutrikimo. Pirmą kartą dėl anoreksijos į gydymo įstaigą Jade atvyko 17-kos.
„Ilgai iš ligoninės neišėjau tik 2 kartus. Vieną kartą, kuomet buvau 17-kos, mano sveikata buvo tokia prasta, jog, kai dabar apie tai pagalvoju, atrodžiau kaip tikra vaikštanti mumija. Pamenu, jog jaučiausi prislėgta ir nelaiminga, nenorėjau gyventi ir nuolatos nerimavau dėl maisto ir savo svorio. Visa tai labai vargino. Anoreksija atima iš tavęs gyvenimą ir tampi tikru vaikščiojančiu negyvėliu“, - pasakojo Jade.
Lemiamą kartą mergina ligoninėje atsidūrė sulaukusi 21-erių.
„Gydymo įstaigoje išbuvau 2 mėnesius, per kuriuos priaugau 11 kilogramų. Žinojau, jog man to reikia. Nenorėjau į naują dešimtį įžengti atrodydama taip, kaip tada. Sveiką svorį išlaikiau kelis mėnesius, bet nustebau, kaip greitai ir su kokia jėga sugrįžo ši liga“, - tęsė mergina.
Nuspręsti įveikti šią ligą Jade prilygo tikram iššūkiui, tačiau sunkiausia buvo matyti, kaip nesėkmingai pasveikti bando kiti jos palatoje gulintys žmonės.
„Tas laikotarpis buvo tikrai nemalonus, kadangi jau buvau laikoma suaugusiu žmogumi ir gulėjau suaugusiųjų skyriuje. Mačiau kaip gyveno valgymo sutrikimus turintys ir pasveikti nenorintys žmonės. Sunku buvo kovoti su šia liga ir kartu matyti, kaip pralaimi kiti. Kartu su manimi gydėsi merginos, kurios, mano nuomonė, tikrai nepasveiks“, - prisiminė Jade. „Valgymo sutrikimai yra lyg varžybos, todėl buvo sunku matyti tokioje prastoje situacijoje atsidūrusius žmonės ir galvoti, jog aš nenoriu taip gyventi, nors tuo pat metu balsas galvoje kuždėjo, jog mano jausmai ir troškimai nyra nieko verti, kadangi aš atrodai geriau, nei kiti.“
Stengėsi dėl mamos
Stiprybės ir valios keistis Jade atrasti padėjo jos mylimi žmonės.
„Norėjau pasveikti dėl savo šeimos, ypač dėl mamos. Ji buvo mano geriausia draugė, ji tiek daug metų stengėsi man padėti ir niekada nepasidavė. Nebenorėjau jos daugiau skaudinti. Norėjau tapti normaliu žmogumi. Pasveikti bandau nuo pat tada, kai buvau 16-kos. Šiuo metu man beveik 23-eji. Nors stengiuosi iš visų jėgų ir šiuo metu man sekasi neblogai, iki galutinio tikslo laukia dar tolimas kelias. Tačiau aš esu pozityviai nusiteikusi ir tikiu, jog vieną dieną ši diagnozė nebebus mano gyvenimo dalimi“, - kalbėjo mergina.
Per penkerius metus Jade ir jos požiūris į maistą iš esmės pasikeitė.
„Supratau, kad jokie skaičiai manęs neapibūdins. Valgau daugiau, nei anksčiau ir esu laiminga. Mano mityba susideda iš 3 pagrindinių patiekalų ir 3 užkandžių per dieną. Valgau tai, ką noriu ir nevaržau savęs. Nors nuolatos turiu sau priminti, jog nesu stora, o atvirkščiai – sveika ir gyva, kiekviena nauja diena yra geresnė už tas, kurias praleidau badaudama“, - pasakojo mergina.
Jade šių metų pradžioje ėmė lankyti šokių ant stulpo ir aplink jį pamokas.
„Treniruotės vyksta porą kartų per savaitę. Pamokos trunka vieną valandą, jų metu esu stebima, pasirūpinta mano saugumu. Sportuodama noriu susigrąžinti visus prarastus raumenis, kuriais mano kūnas mito, kai jam nedaviau jokio maisto. Kol kas man tai labai patinka“, - džiaugėsi ji.
Pasidalindama savo istorija, ši makiažo meistrė nori atkreipti jaunų žmonių dėmesį ir paskatinti juos nebijoti kreiptis pagalbos.
„Visiems patariu valgyti, nes kitaip tikrai nepasveiksite. Valgymas – vienintelis veiksmingas valgymo sutrikimą gydantis metodas. Maistas prilygsta geriausiems vaistams, kurie padės atsikratyti blogų anoreksiją skatinančių minčių. Elkitės kitaip, nei liepia jūsų liga. Visada. Jei jums draudžiama valgyti, sukirskite visą patiekalą. Nepalikite ant stalo nė trupinėlio. Valgymo sutrikimui jūs nerūpite. Valgymo sutrikimas jus numarins, tačiau jūs esate stipresni už šią ligą. Patikėkite manimi“, - užbaigė Jade.
