Neseniai viena komercinė televizija šokiravo savo žiūrovus penktadienio vakarą žadamu rodyti filmo anonsu. Trumpoje filmo „Pagalbos šauksmas“ reklamoje rodoma automobilio bagažinėje įkalinta mergina, kurios vienintelė viltis išsigelbėti – skambutis pagalbos centro operatorei.
„911 – ši tarnyba seniai žinoma, nes į ją kreipiasi tie, kuriems reikia kokios nors pagalbos. Į šią tarnybą kreipėsi ir maniako auka tapusi mergaitė. Jai – tai paskutinė galimybė išsigelbėti. Skambučių centro operatorei teks įveikti daugelį savo baimių ir košmarų, kad išgelbėtų mergaitės gyvybę“, – rašoma filmo anonse.
Filmo anonse šmėstelintys aštrūs kadrai Lietuvoje realybe virto gerokai anksčiau nei buvo pradėta transliuoti ši reklama, mat filmo siužetas šiurpiai atkartoja neseniai Panevėžyje įvykusią tragediją, kai pagrobta septyniolimetė buvo įkalinta automobilio bagažinėje, o paskui žiauriai nužudyta. Nors mergina susisiekė su Bendruoju pagalbos centru, jos gyvybės išgelbėti nepavyko.
Televizijos ekrane pasirodžius minėtam anonsui imta svarstyti, ar tai, kad ketinama rodyti filmą, kurio siužetas neįtikėtinai sutampa su visą šalį sukrėtusiais įvykiais, tėra sutapimas.
Televizija filmo neberodys
LNK nusprendė šį penktadienį nerodyti veiksmo filmo „Pagalbos šauksmas“, kuris Dembavoje žiauriai nužudytos merginos artimiesiems ir dėl šios tragedijos išgyvenantiems žiūrovams gali priminti skaudžius įvykius.
„Šio filmo premjerą nukelsime, nes visą Lietuvą sukrėtusi tragedija vis dar labai jautriai priimama visuomenėje. Noriu pabrėžti, kad rodyti filmą „Pagalbos šauksmas“, kaip ir visą kitą LNK užsienio produkciją, buvo suplanuota prieš mėnesį. Kadangi šis trileris – vos 2013-ųjų premjera, pačius naujausius filmus tinklelyje planavome sezono pradžiai“, – sakė LNK programos direktorius Aivaras Prancūzevičius.
Šiemet kovą kino ekranuose pasirodęs įtempto siužeto filmas „Pagalbos šauksmas“ pasakoja apie JAV veikiančią 911 tarnybą, kurios darbuotoja stengiasi išgelbėti maniako auka tapusią mergaitę. Skambučių centro operatorės vaidmenį sukūrė „Oskaro“ laureatė Halle Berry, ne vieną dieną praleidusi 911 pagalbos tarnyboje, kad pažintų tikrą skambučių centro kasdienybę. „Trilerį „Pagalbos šauksmas“ parodysime šiek tiek vėliau, kad išlaikytume pagarbų atstumą, kol atlėgs artimųjų skausmas. Manome, kad toks mūsų poelgis – etiškas ir adekvatus esant tokiai situacijai“, – tvirtina A. Prancūzevičius.
Šį penktadienį 21 val. LNK žiūrovams populiarioje rubrikoje „Penktadienio bomba“ vietoj „Pagalbos šauksmo“ bus parodytas veiksmo trileris „Ekstremalus greitis“ su Martinu Hendersonu.
Psichologas: televizija įstatymų nepažeidžia, bet abejonių kyla
Psichologas Gediminas Navaitis, kalbėdamas apie „neįtikėtiną sutapimą“ sakė: „Akivaizdu, kad tai televizijos siekis pritraukti žiūrovus. Jeigu formuluotume klausimą, ar toks rinkodaros veiksmas yra moralus, daug kam didesnių abejonių nekiltų ieškant atsakymų. Jeigu tai darytų eilinis pilietis, mums nekiltų jokios abejonės, kad jis elgiasi amoraliai, bet tai daro institucija, kuri ramiai atsako, kad yra teisi ir jokių įstatymų nepažeidžia. Dar daugiau – ji gali tvirtinti, kad atkreipė dėmesį į socialiai svarbią problemą.“
Ne taip seniai, kai viso pasaulio mokslininkai džiūgavo, kad prie žemės itin priartėjo didelis asteroidas, komercinės televizijos į savo programą įtraukė net kelis filmus apie Žemę galinčias ištikti katastrofas. „Visi kartais galime pasiklausti savo intuicijos, ir ji veikiausiai atsakys, kad tai nėra tapatus veiksmas. Žinoma, kalbame apie tam tikrą abstrakciją. Juk pasaulio pabaigos pranašysčių būna kas kelerius metus ir sveiko proto žmogus į jas žiūri gana skeptiškai“,– kalbėjo psichologas.
Po įvairių rezonansinių įvykių dažnai secialistai pastebi, kad tokios žinios itin veikia žmones, kurie nepasižymi gera psichine sveikata. Paklaustas, ar istorija iš kino filmo ir tapatūs įvykiai Lietuvoje nesujautrins dar labiau ir taip lakią vaizduotę turinčių žmonių, specialistas sakė: „Kai kalbame apie pavienį atvejį, moralinio veiksmo abejotinumas – akivaizdus, bet akivaizdu, kad tam tikrą įtaką tai daro ir visai visuomenei. Vis dėlto sakyti, kad šis veiksmas pakeis visuomenės savijautą, taip pat negalima. Čia reikėtų kalbėti apie bendąsias tendencijas ir jų kontekstą. Vieno didžiausių šalies dienraščių Lietuvoje daugiau nei 55 proc. pirmojo puslapio temų yra nusikatimai ir katastrofos, o, pavyzdžiui, Lenkijos didžiausio dienraščio pirmajame puslapyje minėtos nelaimės sudaro vos 2,5 proc. Tai nereiškia, kad Lenkijoje nusikaltimų įvykdoma keliadešimt kartų mažiau, bet kitos visuomenės ir žiniasklaidos nuostatos.“.
