Ilgiau delsti įgyvendinant Kauno pilies atkūrimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams projektą negalima, nes iškiltų pavojus netekti 1,9 mln. litų finansavimo iš Norvegijos. Įvairūs prieštaravimai tik apsunkina projekto įgyvendinimą, todėl Kauno miesto meras ragina nebekišti pagalių į ratus pilies atkūrimo projektui.
Trečiadienį Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko iniciatyva buvo surengtas kultūros paveldo specialistų, žinomų architektų bei draugijos "Pilis" atstovų susitikimas. Jame visi norintys galėjo išsakyti savo nuomonę dėl Kauno pilies atkūrimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams.
Tai - ne pirmas tokio pobūdžio susitikimas. Protestuojantiems ir mėginantiems stabdyti Kauno pilies restauravimo procesą (jam finansuoti gauta dalinė Norvegijos finansinių mechanizmų parama) dar kartą buvo paaiškinta, kad laikas liautis.
Meras A. Kupčinskas pabrėžė, kad ilgiau delsti įgyvendinant Kauno pilies atkūrimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams projektą negalima, nes iškiltų pavojus netekti jau skirto 1,9 mln. litų finansavimo iš Norvegijos.
"Tuomet viskas liktų, kaip yra dabar. Mes visi siekiame to paties. Norime, kad Santaka būtų gražesnė, kad ją papuoštų ir gyventojus pritrauktų atstatyta Kauno pilis. Tačiau turime realiai įvertinti savo finansines galimybes ir padaryti viską, ką įmanoma padaryti šiandien. Įvairūs prieštaravimai tik apsunkina projekto įgyvendinimą, todėl raginu nebekišti pagalių į ratus pilies atkūrimo projektui, o konstruktyviai bendraujant prisidėti prie vieno žinomiausių Kauno simbolių atkūrimo", - sakė meras A. Kupčinskas.
Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliūkštis priminė, kad pilies atkūrimo projektas prasidėjo 2005 metais, kai buvo pradėta rengti galimybių studija.
"Negalima teigti, kad pilies atkūrimas vyksta be visuomenės pritarimo. Buvo parengta Kauno pilies atkūrimo galimybių studija, su kuria galėjo susipažinti visi norintys. Taip pat atsižvelgėme ir į "Pilies" draugijos pastabas, dėl kurių bus nepaliesta šiaurinė pilies siena, paliktas sovietmečiu sumūrytas bokšto mūras", - sakė R. Miliūkštis. Anot jo, ir toliau bus atsižvelgiama į konstruktyvias pastabas.
Draugijos "Pilis" atstovų teigimu, esamas pilies atkūrimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams projektas netinkamas dėl derinimo stokos su visuomene ir projekte ketinamų panaudoti modernių medžiagų. Pasak vieno organizacijos vadovo Edmundo Kulikausko, "Pilies" draugijos nariai nori, kad į jų nuomonę būtų labiau atsižvelgta.
Beje, su Kauno pilies atkūrimo projektu susipažino norvegų pasamdyta žymi architektė iš Šveicarijos Klaudija Šneider (Klaudija Schneider).
"Joks kitas projektas iš Norvegijos gautais pinigais finansuojamas būti negali, nes jam jau pritarė pačių norvegų samdyta architektė. Jei būtų sustabdytas Kauno pilies atkūrimo projektas, visos gautos lėšos iš Norvegijos atitektų kitai savivaldybei", - atsakydamas į "Pilies" narių pastabas pabrėžė R. Miliūkštis.
Archeologas Algirdas Žalinierius akcentavo, kad didžioji dalis pilies mūrų, kuriuos kasdien mato miestiečiai, buvo sumūryta 1955-1961 metais. "Neturime išlikusių įrodymų, kaip pilis atrodė iš tikrųjų, todėl beprasmiška kalbėti apie pilies autentišką atkūrimą", - teigė A. Žalnierius.
Dabartiniam pilies atkūrimo projektui pritarė ir Kauno architektų sąjungos nariai. Pasak žinomo architekto Algimanto Kančo, negalima pastatyti pilies, apie kurią nieko nežinoma. "Neturime klastoti istorijos ir atstatinėti visos pilies, kai neturime tikrų duomenų, kaip ji atrodė iš tikrųjų. Įgyvendinant esamą projektą nereikia bijoti modernių medžiagų. Europoje yra labai daug pavyzdžių, kur pilių atstatymui naudojamos modernios medžiagos, aiškiai atskiriant, kur yra nauja, o kur sena", - sakė ir konkrečius pavyzdžius albume rodė A. Kančas.
Kolegos nuomonei pritarė ir architektas profesorius Jonas Minkevičius, beje, 1955-1961 metais pats dalyvavęs tyrinėjant Kauno pilį. Jis pabrėžė, kad pagrindinė vertybė, kurią reikia saugoti ir eksponuoti, yra išlikę autentiški mūrai, pilies liekanos.
"Dabartinis pilies atkūrimo projektas leidžia išlaikyti autentiškas detales ir atskirti jas nuo modernios statybos", - dabartinį projektą gynė J. Minkevičius.
