Kur dingo keliomis dešimtimis tūkstančių litų vertinami dailės kūriniai, kurie iš privačios kolekcijos Šiaulių savivaldybei dovanoti prieš porą metų? Toks klausimas kilo po to, kai kolekcininkas Edmundas Armoška užsiminė norįs miestui dovanoti vertingą prieškario albumą, išleistą valstybės nepriklausomybės 20-mečio proga.
Dovanos albumą
Šią savaitę iš Šiaulių kilęs žinomas kolekcininkas E. Armoška miestui rengiasi perduoti dar vieną dovaną – 1938-aisiais išleistą tuometinės Šiaulių savivaldybės albumą. Kolekcininko žodžiais, valstybės jubiliejaus proga išleistame albume – tuometiniai Savivaldybės vadovai, nuo burmistro iki skyrių vedėjų. Tai – reta kolekcinė vertybė.
E. Armoška svarsto – dovanoti Savivaldybei ar muziejui, kad albumą pamatytų kuo daugiau žmonių.
Tačiau ar neištiks albumo toks pat likimas, kaip ankstesnės kolekcininko dovanos – dvylikos Gerardo Bagdonavičiaus paveikslų?
Priglaudė mero pavaduotoja
Prieš porą metų tradicinio „Laiptų“ galerijoje vykusio festivalio „Monmartro“ metu E. Armoška Šiauliams dovanojo trylika G. Bagdonavičiaus paveikslų. Vienas paveikslas liko „Laiptų“ galerijoje, o dvylika perėmė tuometinis meras Genadijus Mikšys. Tuomet svarstyta, kad geriausiai būtų paveikslus atiduoti miesto bibliotekai. Tačiau kolekcininkui užsiminus apie naują dovaną, susirūpinta, o kur dabar yra paveikslai.
Atsirado paveikslus mačiusiųjų eksponuojamus bulvare, tuščiose buvusios parduotuvės patalpose. Tačiau paaiškėjo, kad šie paveikslai – ne tokie vertingi ir priklauso „Aušros“ muziejui.
Paveikslai – vertingi
Meno žinovų teigimu, E. Armoškos dovanotų paveikslų vertė skaičiuojama maždaug trisdešimčia tūkstančių litų, vienas paveikslas galįs kainuoti apie pustrečio tūkstančio litų.
Vieną paveikslą iš miestui dovanotos kolekcijos nesunkiai pavyko surasti kabantį „Laiptų galerijoje“.
„Nemanau, kad dingo“, - telefonu atsiliepusi kalbėjo Savivaldybės atstovė spaudai Jūratė Rauduvienė, prisiminusi, kad visi dvylika dovanotų paveikslų buvo užpajamuoti. Tačiau, jos žodžiais, Savivaldybėje esantys trys-keturi mero pavaduotojos Danguolės Martinkienės kabinete, o dar vienas kabo sekretorės kabinete.
O likusieji?
Džiaugiasi tik valdininkai
Paaiškėjo ir likusios kolekcijos likimas. Dar vieną kolekcinį paveikslą savo kabinete pasikabino antroji mero pavaduotoja Daiva Matonienė, pora paveikslų nuplaukė pas Savivaldybės juristus, kiti – į Civilinės metrikacijos skyrių, pas Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėją Gintarą Jasiūną ir kt. Žodžiu, miestui dovanotą kolekciją išsidalijo Savivaldybės klerkai – pasipuošė savo kabinetus.
Anot Savivaldybės atstovų, E. Armoška ir taip remia kultūros įstaigas, tad paveikslus nuspręsta palikti Savivaldybėje. Taip idėja, padaryti kolekciją prieinamą daugeliui žmonių, liko neįgyvendinta. Šiaulių savivaldybės durys nuo miesto visuomenės užrakintos elektroninėmis spynomis. Specialias korteles turi tik patys valdininkai, politikai bei keletas miesto Savivaldybės samdomų rangovų.
Tiesa, piliečiai gali gauti laikinus leidimus įeiti į Savivaldybės rūmus. Tačiau klausimas – kaip sureaguotų Savivaldybės skyrvedžiai, jeigu į jų kabinetus pasibelstų miestui dovanotą kolekciją panorę išvysti miestiečiai.
Vertybių nebrangina
Kaip miesto kolekciją išsidaliję valdininkai rūpinasi G. Bagdonavičiaus palikimu, rodo ir jo namo likimas.
G. Bagdonavičius prieškaryje buvo žinomas Šiaulių kultūrininkas. Vienas iš jo palikimų – medinis namas, kuriame gyveno – iki šiol stovi Aušros alėjoje. Namo patalpas miesto valdžia socialiai remtiniems asmenims išdalijo kaip socialinį būstą.
Šiuo metu G. Bagdonavičiaus namas stovi tuščias, apleistas ir plėšiamas. Anot kultūrininkų, kažkas įsigudrino išlupti senovinius koklius.
Nors apie naikinamą istorinį ir kultūrinį paveldą kalbama daugiau kaip dešimtmetis, nė viena besikeičianti miesto valdžia juo taip ir nesusirūpino.
Arnotai nesudegė per atsitiktinumą
Kita vertinga E. Armoškos dovana – 18-19 amžiaus arnotų kolekcija išliko tik per apsirikimą.
Apie tris dešimtis bažnytinių rūbų prieš buvo pristatyta „Laiptų galerijoje“. Svarstyta, kur juos laikyti ateityje.
Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios klebonas Egidijus Venckus arnotus siūlė pervežti į Tytuvėnus, kur rekonstruoto vienuolyno patalpose planuota įkurti Šiaulių apskrities sakralinį muziejų. Idėja paprasta – ten juos pamatytų žymiai daugiau žmonių, keliaujančių piligrimų keliais.
Pasklidus žiniai apie gaisrą Tytuvėnų vienuolyne ir sunaikintas vertybes, susirūpinta arnotais. Tada ir paaiškėjo, kad bažnytiniai rūbai išgelbėti per atsitiktinumą – jų tiesiog nespėta išvežti į Tytuvėnus.
G. Bagdonavičius
Gimė 1901 metų liepos 25 dieną Radviliškyje – 1986 metais palaidotas Šiauliuose, K. Donelaičio gatvėje esančiose kapinėse.
Prieš 1-ąjį pasaulinį karą mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, po karo grįžo į Šiaulius, baigė Kauno meno mokyklą.
Nuo 1930 iki 1944 metų dirbo piešimo mokytoju mokytojų seminarijoje, vidurinėje amatų mokykloje, prekybos mokykloje. Po karo - J. Janonio vidurinėje mokykloje, Vilniaus prekybos mokyklos filiale.
1925 metais išleido piešinių knygą „Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vaizdų albumas“, sukūrė kelis šimtus ekslibrisų.
Itin vertinami etnografiniai piešiniai, grafikos ir tapybos kūriniai, vaizduojantys Lietuvos architektūrą, savo darbus demonstravo autorinėse parodose.
Kūrė viršelius knygoms, teatro dekoracijas, kostiumus, rekvizitą, apipavidalino proginius raštus, atvirlaiškius, kūrė prekių etiketes įvairioms prekėms, projektavo baldus.Už kultūrą atsakingos Šiaulių mero pavaduotojos Danguolės Martinkienės kabinete nuo visuomenės akių paslėpti trys Gerardo Bagdonavičiaus paveikslai.
Mykolas DEIKUS
