„Lietuviai vertina meną kaip privilegijuotiesiems suprantamą ir prieinamą sritį. Lietuviai vis dar nedrąsiai užsuka į parodas, galerijas, yra įsitikinę, kad menas skirtas ne paprastiems žmonėms. Ne visi esame išmokyti vertinti meną, nesibaiminti jo. Šiuolaikiniams jaunuoliams drąsiau ir priimtiniau apsilankyti prekybos centre, ten apžiūrėti ir vertinti daiktus, nei lankytis meno galerijose. Mes pasiryžome keisti tradicijas, pademonstruoti menininkų kūrinius ne kur kitur, o jiems priimtinoje erdvėje, interjero ir baldų prekybos centre „Domus galerija“, – sako R. Rachlevičiūtė.
Anot jos, meno kūrinių vertė ir prasmė kasdieniame žmogaus gyvenime nėra įsisąmoninta. „Menas nėra tik daiktas, prabangos elementas, menas turi kur kas daugiau funkcijų“, – teigia R. Rachlevičiūtė.
Menas ugdo ir gydo
Menas ugdo. Meno mėgėjų apklausa parodė, kad jaunuoliai, užaugę aplinkoje, kurioje buvo skiriamas dėmesys meninėms detalėms, aplinkos estetikai, įgijo aukštesnį išsilavinimą, išaugo kultūringesni, dvasingesni, patriotiškesni, pozityvesni nei tie, kurių aplinkoje menas nebuvo vertinamas, sako interjero salono „Kemenos namai“, įsikūrusio „Domus galerijoje“, įkūrėja ir vadovė Rita Tėvainienė.
Menas skatina kūrybingumą, kuris būtinas kiekvienam šiuolaikiniam žmogui. Kūrybingumas, pasak Šiaurės Velso galerijos vadovo Anthony Bond, – nauja valiuta. Menas padeda pažvelgti į pasaulį iš skirtingų kontekstų, įsikūnyti į skirtingus scenarijus, praturtinti savo asmenybę naujomis patirtimis. „Tik kūrybiškas žmogus, gebantis keisti, praplėsti savo mąstymo ribas, bus sėkmingas šiuolaikiniame pasaulyje“, – pasakoja A. Bond. Menas lavina empatiją. Meno ekspertas pridūrė, kad pasauliui globalėjant, o žmonėms tampant vis didesniais individualistais empatija įgauna vis didesnę reikšmę. Santykiai tarp žmonių primena vartojimą, nuotykių pirkimą. „Menas padeda pažvelgti į save iš šalies, kito žmogaus akimis, įvertinti savo ar artimųjų klaidas, pažinti skirtingai mąstančius“, – sako A. Bond.
Menas padeda nugalėti stresą. Mokslininkė Melissa Conrad Stoppler įrodė, kad menas ne tik ugdo asmenybę, tačiau ir gydo. Tyrimais įrodyta, kad liečiant, kuriant ar žvelgiant į meno kūrinį organizmas išskiria laimės hormonu vadinamą endorfiną. Jis padeda kovoti su neigiamai streso padariniais, mažina įtampą, suteikia energijos.
Menas skatina smegenų veiklą. Meno terapija jau šimtmečius praktikuojama klinikose ir ugdymo centruose, nes meno kūrimas ar buvimas meniškoje aplinkoje padeda žmonėms nusiraminti, susikoncentruoti, o tai skatina smegenis tinkamai apdoroti informaciją, greičiau įsisavinti žinias, daugiau atsiminti.
Meno kūrinys – investicija. Didžiausios, „Domus galerijos“ organizuojamos, „Meno namams“ parodos kuratorė Ramunė Zabulienė teigia, kad tikri meno kolekcininkai apie meno kūrinių kainas kalba nenoriai, tačiau su malonumu konstatuoja, kad jų surinkti darbai brangsta, kad jų skonis ar nuojautos yra įvertinamos rinkoje. Išmanančio žmogaus įsigytas meno kūrinys gali būti ir protinga investicija. „Dar visai neseniai būsto kainoms čiuožiant žemyn, pajuokaudavome, kad tėvų butas kainuoja tiek, kiek keli paveikslai ant jo sienų“, – mintimis dalijosi R. Zabulienė.
Kaip išsirinkti meno kūrinį namams?
Išsirinkti meno kūrinį namams nėra lengva. Tam reiktų skirti bent kelias dienas, pasidomėti kūrinių žanrais, rasti mėgstamą stilių, sako interjero namų „Toota“ dizainerė Justė Žibūdienė.
Pažinti žanrus. Namus papuošti galima ne tik brangiais tapybos darbais. Pasak J. Žibūdienės, grafikos ar fotografijos darbai yra pigesni, tačiau namuose atrodo itin įspūdingai. „Lietuvoje populiarėja grafikos darbai. Jie itin dera ir prie šiuolaikinių minimalistinių, skandinaviško stiliaus interjerų“, – sako J. Žibūdienė.
Prisijaukinti darbą. Interjero dizaino konsultantė pataria, prieš įsigyjant meno kūrinį, jį trumpam pasiskolinti. Bent savaitę šeimininkai turėtų pagyventi ir apsiprasti su kūriniu, įvertinti, ar tikrai jis sukelia reikiamas emocijas, ar tinka prie esamo interjero ir jo detalių. „Neretai meno kūrinys dailininko studijoje atrodo kitaip. Meno kūrinį keičia skirtingas apšvietimas, erdvės specifika. Šiuo metu nemažai menininkų suteikia galimybę grąžinti darbus, jei šie namuose „neprigijo“. Tik taip galima išvengti nusivylimo investavus į meno kūrinį, kuris vėliau nepateisina lūkesčių“, – dalijasi patirtimi dizainerė.
Pažinti menininką. Įsigyjant meno kūrinį patartina susipažinti ir su jį sukūrusiu menininku, išsiaiškinti kūrinio istoriją, sukūrimo motyvus. Dažnai menininkas atskleidžia naujas meno kūrinio interpretacijas, o tai svarbu, renkantis interjero detalę, kuri lydės visą gyvenimą.
Kurti patiems. Namus visada galima puošti ir namų šeimininkų sukurtais meno kūriniais. „Man yra tekę pagyvinti namų interjerą vienos klientės kurtais keramikos darbais. Jie atsidūrė ant kambario sienų. Meno kūrinių motyvais dekoravau ir baldus. Interjeras nušvito kitomis spalvomis, tapo itin unikalus, o namai – labai jaukūs. Taip išpuošti interjerą nėra brangu, tačiau namai įgauna visai kitą dvasią ir vertę“, – pasakojo dizainerė. Meniški, originaliai įrengti butai ir namai visada yra įkainojami didesne suma.
Pasitarti. Vis tik J. Žibūdienė patarė asmeninius meno kūrinius derinti interjere su specialisto pagalba. Interjero dizaineris padės atskleisti geriausias tiek meno kūrinio, tiek interjero savybes.
