Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra" vėl maudosi šlovės spinduliuose – daugiau nei prieš savaitę planetos vicečempionais tapę šokėjai sulaukė prezidentės, miesto valdžios padėkos, liaupsių ir šiltų žodžių. Tačiau jau netrukus kolektyvas turės sugrįžti į realybę – treniruotis varganomis sąlygomis, jausti nuolatinį rūpestį bei stresą, kaip surinkti lėšų, būtinų naujiems pasirodymams.
„Daugelis mato tik gražiąją pusę – šampano purslus, salves, triumfo akimirkas, tačiau nepastebi vargų, su kuriais susiduria šis kolektyvas. Kai viską pamačiau savo akimis, man pasidarė graudu", – „Vakarų ekspresui" pasakojo kartu su „Žuvėdros" kolektyvu į planetos čempionatą Maskvoje vykęs Klaipėdos universiteto televizijos direktorius ir operatorius Romas Pletkauskas.
Jis šiuo metu kuria dokumentinį filmą apie „Žuvėdros" kolektyvą – istoriją, pasiekimus, sportinių šokių užkulisius. Filmas dienos šviesą turėtų išvysti jau šiemet.
„Daugelio kitų šalių atstovai į čempionatą atvyko lėktuvais. O „Žuvėdra", kaip jau įprasta dėl lėšų stokos, – autobusu. Profesionalūs šokėjai priversti sulenktomis kojomis autobuse prabūti daugiau nei po 20 valandų. Kojos tiesiog ištinsta. Man net sunku suvokti, kaip po tokios kelionės šokėjai sugeba taip profesionaliai sušokti.
Ar jums teko kada matyti, kad daugkartiniai pasaulio čempionai, profesionalūs sportininkai maitintųsi vandeniu plikomais makaronais ir sumuštiniais? Būtent taip „Žuvėdros" šokėjai maitinosi Maskvoje. Vokiečiai, rusai, kitų šalių atstovai užkandžiavo kavinėse, o mūsiškiai net neturi iš ko pavalgyti normalaus maisto", – pasakojo R. Pletkauskas.
Jam buvo liūdna vaikščioti po užkulisius ir stebėti, kaip kitų šalių šokėjų kolektyvais rūpinasi, bėgioja aplink juos grimuotojai, vizažistai, masažuotojai. Jų persirengimo kambariuose buvo maistu nukrauti stalai. O mūsų kolektyvo šokėjai dėl lėšų stokos tokios prabangos sau leisti negali – vieni kitus masažavo, grimavo ir panašiai.
„Čempionato rengėjai dviem „Žuvėdros" komandoms parūpino du kambariukus – kiekvienai komandai po vieną. Tai merginos ir vaikinai tuose kambarėliuose persirenginėjo kartu, apšilinėjo ten, po savo pasirodymo priguldavo tiesiog ant žemės pailsėti.
Pastebėjau ir tai, kad didelių valstybių atstovai į mažesnių valstybių šokėjus žiūrėjo ne itin pagarbiai. Jei esi vargšas, tai tave ir skriaudžia. Pavyzdžiui, Lietuvos komanda iki centro turėjo važiuoti apie 40 minučių. Į tą pusę net autobusai važiavo tik kas kelias valandas. Šokėjai po čempionato net negalėjo ilgiau pabūti vakaronėje, nes turėjo važiuoti anksčiau namo, kadangi vėliau būtų neįmanoma „pagauti" autobuso", – prisiminė pokalbininkas.
Maskvoje buvo 21–asis „Žuvėdros" kolektyvo pasirodymas planetos pirmenybėse. Klaipėdos kolektyvas pasaulio vicečempionu tapo šeštą kartą. Klaipėdiečiai šešis kartus iškovojo auksą, o penkis pelnė bronzą. "Žuvėdros" šokėjai Europos čempionatuose triumfavo septynis kartus.
40 žmonių „Žuvėdros" kolektyvas pasiruošimui planetos čempionatui (kelionei, maistpinigiams ir t.t.) iš Kūno kultūros ir sporto departamento gavo 50 tūkst. litų. Pasak R. Pletkausko, maždaug tiek atsieina vien nauja programa, muzika, kostiumai.
„Pavyzdžiui, rusai savo komandai vien prieš pat čempionatą treniruočių stovyklai skyrė apie pusę milijono litų. Vien pasiruošimui. Ten aplink šokėjus pluša gydytojai, masažistai, sumontuota moderniausia aparatūra. Taigi galima įsivaizduoti, su kokiais varžovais Lietuvai tenka varžytis. Jie turi visai kitokias sąlygas ruoštis pirmenybėms.
Manau, kad Lietuvoje nėra daugiau tokio kolektyvo kaip „Žuvėdra", kurie taip garsintų šalies vardą. „Žuvėdra" turėtų būti tarsi mūsų visų reikalas. Turėtume visi suglausti pečius, „įjungti" smegenis, kad pakeistume šią prastą finansinę padėtį", – sakė R. Pletkauskas.
Pokalbininkas sakė, jog kolektyvo vadovai Idzelevičiai jam pasakojo, kad verslininkai nenori jų remti, nes ant šokėjų rūbų nepriklijuosi jų reklaminių logotipų, kaip daro krepšinio klubai. "Žuvėdrą" vangiai remia ne tik verslininkai, bet ir patys klaipėdiečiai – jie beveik nesinaudoja galimybe skirti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Tai dažniau padaro vilniečiai ar kauniečiai.
