Kiškutis, vardu Pranciškus, supriešino du žinomus šalies menininkus. Supriešino taip smarkiai, kad žvairaakio atsiradimo ant kompaktinės plokštelės peripetijas, regis, teks narplioti teismui.
Užsitraukė nemalonę
Tie, kurie jau nusipirko kompaktinę plokštelę su įgarsinta pasaka „Kiškis Pranciškus“, greičiausiai net nenutuokia, kad tarp žvairaakio kūrėjų perbėgo didelė juoda katė, rašo „Respublika“.
Pasakos autorius - rašytojas, poetas, kino ir teatro režisierius Vytautas V. Landsbergis - užsitraukė Pranciškų nupiešusio dailininko Rolando Bilinsko nemalonę. Būtent jis ir žada griebtis teisinių priemonių. Nes mano, kad buvo apgautas.
Menininkų bendradarbiavimo pradžia nieko blogo nežadėjo. Iš pradžių kiškis Pranciškus tapo V.V. Landsbergio parašytos pasakų knygos apie „išdykusį, užsispyrusį, smalsų ir truputį bailų žvairaakį“ herojumi.
Knygos apipavidalinimu rūpinosi R. Bilinskas. Vėliau rašytojo ir jo žmonos leidykla „Dominicus Lituanus“ nutarė pradžiuginti vaikus šios pasakos kompaktine plokštele su dainomis.
Pasakas įskaitė, dainas sukūrė ir atliko aktorius, bardas Saulius Bareikis. R. Bilinsko buvo paprašyta pasirūpinti plokštelės apipavidalinimu.
„Pasirašėme preliminarią sutartį be jokių parašų. Joje buvo nurodyta darbų kaina - irgi preliminari. Maniau, kai darbas bus baigtas, tada galutinai ir suderinsime sumą“, - „Respublikai“ pasakojo R. Bilinskas.
„Likau neišgirstas“
Baigęs darbą dailininkas sakosi informavęs leidyklos atstovus, kad galutinė suma, jo nuomone, turėtų būti „šiek tiek didesnė“. Tačiau sulaukė atsakymo, kad leidėjai galutine suma laiko tą, kuri buvo nurodyta preliminarioje sutartyje.
„Paskui jie man pervedė tuos pinigus ir išleido plokštelę. Prašiau to nedaryti iki tol, kol nesuderinsime pozicijų dėl atlygio, bet likau neišgirstas“, - teigia R. Bilinskas.
Jis sako ir vėliau bandęs įrodyti, kad darbas vertas šiek tiek daugiau, bet leidėjai laikėsi savo: manome, kad su jumis visiškai atsiskaitėme. Tuomet R. Bilinskas teigia pervedęs pinigus jiems atgal ir tiesiu taikymu patraukęs pas teisininkus.
„Neišgirdau nieko gero. Pasakė, kad galimybių turiu gal 10 procentų. Esą teismai tokiais atvejais laiko, kad sutartis galiojanti. Net jei joje nėra parašų. Kaip gali galioti sutartis be parašų?“ – stebisi dailininkas.
Jis kreipėsi ir į Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrą (LATGA-A). Po pokalbio su agentūros specialistais R. Bilinskas sako dar tebesvarstantis - bet greičiausiai vis dėlto kreipsis į teismą ir mėgins įrodyti savo tiesą.
„Žia godumas“
V.V. Landsbergį kolegos pretenzijos stebina. „Suma su juo buvo suderinta, parengta sutartis pasirašyti. Nenorėdami šio reikalo vilkinti paleidome plokštelę į apyvartą. Tada R. Bilinskas, matyt, suprato, kad šioje vietoje gali pradėti „laužti ranką“. Pasakė, kad nebesutinka su ta suma, ją grąžino ir pareikalavo trigubai didesnės“, - sakė rašytojas.
Jo nuomone, su dailininku yra visiškai atsiskaityta pagal sumas, kurios užfiksuotos sutartyse. O jei R. Bilinskas nepatenkintas, tam išties ir egzistuoja teismai.
„Kartais žmonės labai pasikeičia. Mes gražiai išleidome knygelę apie kiškį Pranciškų, jis ją iliustravo, bet dabar pamatėme, kad žmogus, švelniai tariant, yra sunkiai prognozuojamas. Todėl bendradarbiavimo turbūt atsisakysime, nes kur jau kur, bet vaikų literatūroje turi būti švarios rankos“, - dėstė V.V. Landsbergis.
Menininkas įtaria, kad R. Bilinskas susigundė galimybe pasipelnyti. Rašytojo žodžiais, buvo bandyta su dailininku susitikti, gražiuoju susitarti, tačiau šis buvo nepasiekiamas. „Žia godumas, kuris žmogų kartais pražudo. Bet tai jau jo problemos“, - dėstė V.V. Landsbergis.
Komentarai
Gabrielė Naprušienė
LATGA-A Vizualinių menų skyriaus vedėja
Ši situacija gana dviprasmiška. Buvo preliminarios sutartys, jose - preliminarūs pinigai. Jei, kaip sako ponas R. Bilinskas, tai buvo ne tie pinigai, apie kuriuos jis galvojo, kam tuomet jis įrašė tą sumą? Buvo galima pasakyti, kad kol kas apie pinigus nekalbame. Aišku, naudotojas, gavęs kūrinį ir preliminarią sutartį, planuoja, kada jis pasirodys.
Ponas V.V. Landsbergis ir planavo. Dabar, kai post factum viskas padaryta, galbūt galima įžvelgti vienintelę jo klaidą: kad jis iki galo nesuderino sutarties ir negavo parašo. Betgi vėl čia autoriaus interesai, jis turėjo uždrausti platinti, kol nėra sutarties. Šiuo atveju svarbūs visi niuansai.
Jei ponas R. Bilinskas tikrai rašė raštus ir draudė naudotis kūriniu, iki kol bus įvykdytos visos jo keliamos sąlygos, galima tuo remtis teisme. Įrodinėjant, kad panaudota neteisėtai. Vis dėlto šiuo atveju negalėčiau šimtu procentų sakyti, kad viskas aišku: teisės pažeistos ar ne. Viskas, manau, priklausys nuo to, kaip dirbs advokatas ir kaip įvertins teismas.
Arūnas Kučinskas
Advokatas
Iš tiesų taip ir yra: ir preliminarią sutartį teismai laiko galiojančia. Jei pagal susirašinėjimo medžiagą, ar kas ten buvo, yra aiškiai nurodyta kaina - konkreti fiksuota suma, teismuose traktuojama, kad šalys yra susitarusios dėl jos. Parašų gali ir nebūti. Teismas vertina, ar šalių santykiuose buvo sutartinių požymių.
Sprendžiant iš jų susirašinėjimo, aptartų sutarties sąlygų, kad darbas atliktas ir priimtas, o sumokėta tai, kas buvo susitarta, laikoma, kad tarp šalių buvo sutartiniai santykiai. Šiuo atveju ieškovui pasakyčiau tą patį - galimybių teisme jis turi nedaug.
Mano patarimas - nereikia pradėti darbo, kol galutinai nesusitari dėl konkrečios sumos, nepasirašai autorinės sutarties. O jei darbą padarei, teismas traktuos, kad su sąlygomis sutikai. Juk laišką gavai anksčiau, nei gavai darbą, suma tau buvo priimtina. Jei vėliau persigalvojai, tai jau tavo problemos.
Tomas Beržinskas
