Gerūta Griniūtė, LRT.lt
Šviežiais kepiniais ir cukruotais riešutais nukrautas stalas vilioja pasivaišinti, tačiau išdrįsusiems tai padaryti, gresia būti nunuodytiems. Taip VDA galerijoje „Artifex“ lankytojus pasitinka parodos „Suklastota kvapų istorija. Nuodai“ autoriai.
Kūrėjų komanda PHp/creative lab., kurioje idėjomis dalinasi įvairių sričių menininkai – Dovilė Džervutė, Dovilė Gudačiauskaitė, Robertas Muravskis, Povilas Laurinkus ir Aistis Mickevičius, – antradienio vakarą pristatė projektą – menų sintezę su detektyvo ir nuodų priemaišomis.
Pasak parfumerijos paslaptis kurį laiką tyrinėjančio aktoriaus A. Mickevičiaus, uoslė yra vienas svarbiausių žmogaus pojūčių, o kvapas – tai grandis, jungianti visus kitus pojūčius ir veikianti kaip papildomas informacijos sluoksnis.
Trys galerijos erdvės virto trimis skirtingų laikmečių Vilniaus kambariais, kuriuose tariamai buvo įvykdyti nunuodijimai.
„Idėja gimė iš kvapų. Nuodai įvairiai kvepia arba atvirkščiai – yra maskuojami įvairiais kvapais. Nuo to mes atsispyrėme ir išvystėme keletą istorijų. Čia jungiasi kvapai, scenografija, visa tai yra labai teatrališka. Kadangi mus visus jungia tam tikra teatrinė patirtis, ją panaudojome kurdami visas instaliacijas“, – LRT.lt pasakojo A. Mickevičius.
Grafikos dizainerė D. Džervutė teigia, kad bendra idėja gali sujungti skirtingų meno sričių atstovus: „Meną aš suvokiu kaip tarpdisciplininį dalyką. Be galo įdomu dirbti ir idėjas nagrinėti kolektyviai. Detektyvai gimė iš pokalbių ir diskusijų, viską apgalvojome iki smulkmenų. Talio bromidas – žiurkių nuodai – dažniausiai būdavo slepiamas kepiniuose. Juo žmonos nuodydavo savo vyrus, net mamos – vaikus. Keksas – labai „smetoniškas“ saldumynas. Instaliacijoje panaudojome šį skanėstą kaip to laikmečio ženklą. O štai kalio cianidą geriausiai slėpė migdolai.“
Nors detektyvai, pasak menininkų, gimė bendrų pokalbių metu, nunuodijmo istorijas į trumpus tekstus perkėlė aktoriai A. Mickevičius ir P. Laurinkus.
„Visos istorijos, kaip ir kiekvienas laikmetis, turi bendrą tendenciją. Viename iš kambarių atsispindi tariama maniakinio nunuodijimo istorija, įvykusi XIX a. Detektyvas pasakoja apie gydytoją, žudžiusį savo pacientes. Kita nužudymo drama vyko lėlių teatre. Tai istorija apie moterį, kuri nunuodija savo vyrą, norėdama pabėgti su jaunesniu meilužiu. Paskutinysis kambarys – Šaltojo karo metu slaptųjų tarnybų įvykdytas politinis nunuodijimas“, – tikina aktorius P. Laurinkus.
Skirtingų laikmečių dvasią ir konkrečią būseną padeda atskleisti pritemdyta šviesa, vaizdo instaliacijos, skirtingų stilių muzika.
Dizainerės D. Gudačiauskaitės teigimu, instaliacijų kūrimo procesas ir rezultatas – labai paveikūs, vertę pasvarstyti pačią autorę, ar atvykti į parodos atidarymą.
„Tam tikri žmogaus palikti daiktai, drabužiai mezga intrigą: lyg ir žmogus yra, o kartu jo nebėra. Manau, kad nuodai yra ir tam tikra metafora. Mes visada turime būti budrūs. Daiktai gali labai gražiai atrodyti, bet visada reikia juos tikrinti. Nuodai – nebūtinai materialus dalykas. Tai gali būti ir informacija ar tam tikri reiškiniai, nuodijantys tavo sielą, gyvenimą“, – sako dizainerė.
Paroda VDA galerijoje „Artifex“ veiks keturias dienas. Norintys susipažinti su detektyvinėmis istorijomis tai gali padaryti iki liepos 5 d. 23 val.
