Supykę tėvai mergytės ir jos brolio nebeleido į dienos centrą, o savivaldybė lėšas dienos centrams skiria priklausomai nuo vaikų lankomumo. Taigi išeina, kad joks dienos centras nebus suinteresuotas pranešti apie įtariamą smurtą, nebent smurtas toks, kad nereaguoti nebeįmanoma.
„Tai tarsi paskatinimas Lietuvoje turėti daugiau matukų istorijų“, – apgailestavo T. Kurapkaitis, apeliuodamas į ketverių metų Matuko nužudymą 2017 metais, kai nuo narkotinių medžiagų apsvaigusi motina su patėviu užtalžė mažylį laidais.
Kilo įtarimas: vaikas skundėsi, kad mama muša
„Duku“ dienos centras yra ganėtinai mažytis, jį lankė 11 vaikų. T. Kurapkaitis pasakoja, kad vienos Sirijos pabėgėlių šeimos berniukas kiek anksčiau užsiminė, kad tėvai jį muša. „Vaikas pasidalino, kad mama jį muša. O kad niekas nepamatytų žymių, kelias dienas neleidžia į mokyklą arba pudruoja mėlynę, kai ji baigia nykti. Taip jis užsiminė. Bet paskui darbuotojai pamatė mėlynę. Tai vien po užsiminimo mes dar nereagavom, bet kai pamatėm mėlynę, tada buvo kreiptasi“, – aiškino pašnekovas.
Nelabai seniai tos pačios šeimos mergaitė į dienos centrą atėjo įplėšta ausimi ir su mėlyne prie akies. Mergaitė darbuotojams pasakė, kad nukrito nuo dviračio, bet darbuotojai nematė jokių nubrozdinimų, todėl kilo įtarimas, kad vaikas galėjo patirti smurtą.
„Mes pranešėm vaiko teisėms, o tėvai pykdami nebeleidžia brolio ir sesės eiti pas mus. Bet vaikų dienos centrų finansavimas yra pririštas prie vaikų lankomumo. Jeigu vaikai nebeateina, mums tam tikra prasme skiria piniginę baudą, mat mes neužtikriname jų lankomumo. Kiekvieną mėnesį yra pinigų suma, kurią savivaldybė skiria, o jei vaikai nelanko, tuomet neskiria“, – portalui tv3.lt sakė T. Kurapkaitis.
Kai vaikų dienos centras į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą kreipėsi pirmą kartą, vaikų tėvus pavyko įtikinti, jog pranešti apie įtarimus yra visų Lietuvos piliečių ir, ypač socialinių darbuotojų, pareiga. Bet antro pranešimo apie įtarimus dėl smurto tėvai nebeatleido ir uždraudė dviem vaikams lankyti centrą. Ši šeima turi ir daugiau vaikų.
Vaikų dienos centrų finansavimas Lietuvoje yra nevienalytis: nevyriausybinės organizacijos valdomam vaikų dienos centrui, kurį lanko 10-15 vaikų, per metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skiria 18 300 eurų per metus, Vilniaus miesto savivaldybė per mėnesį už vieną vaiką sumoka po 50 eurų, o jei vaikas su negalia ar specialiaisiais ugdymosi poreikiais – po 95 eurus už vaiką per mėnesį. Savivaldybės finansavimas priklauso nuo vaikų lankomumo.
Iš šių lėšų išlaikomi darbuotojai (vienu metu su vaikais dirba po du darbuotojus), užtikrinamas vaikų maitinimas, edukacijos po pamokų.
Taip pat egzistuoja taisyklė, kad finansuojamos tik tos socialinių paslaugų įstaigos, kurios organizuoja ir teikia akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą ne mažiau nei 10-čiai vaikų.
Vadinasi, jeigu dienos centrą lanko 11 vaikų, bet dviem iš jų nebeleidžia ateiti supykę tėvai, tokiu atveju dienos centras turi užsidaryti. „Faktiškai mes turime pranešti savivaldybei, kad jie nebelanko dienos centro ir savivaldybė tada sustabdys mūsų akreditaciją, nes mes nebeatitinkame minimalių vaikų dienos centrams keliamų reikalavimų. Mes pritrauksim kitų vaikų, bet pats algoritmas veikia taip: mes atliekame savo pareigą, o mus už tai baudžia“, – sakė T. Kurapkaitis.
Pašnekovas apgailestavo, kad tai labai primena paslaugų teikimo imitavimą, kai formaliai sakoma, jog pranešti apie smurtą privalu, bet pranešus gauni per nosį. „Sakom viena, o darom kita. Sovietmetis vis dar gyvuoja socialinių paslaugų sektoriuje“, – teigia T. Kurapkaitis.
Vaikų dienos centrus lanko vaikai, kuriems šią paslaugą skiria savivaldybė. Kitaip tariant, vaikų dienos centrų negali lankyti vaikai, kuriems ši paslauga neskirta.
Apie smurto prieš vaikus ženklus pranešti privaloma
Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad vaikų dienos finansavimo modelį sugalvojo ne savivaldybė, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Būtent Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintas Socialinių paslaugų katalogas lemia, jog vaikų dienos centruose paslaugos turi būti teikiamos ne mažiau nei 12 valandų per savaitę.
„Vilniuje į šią trukmę įtraukiame ne tik darbą su vaiku jam esant vaikų dienos centre, bet ir darbą su šeima, nekontaktinį darbą su vaiku. Taigi finansavimas skiriamas ne tik pagal fiziškai vaiko išbūtas valandas, bet pagal visą darbo su vaiku trukmę“, – sako savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su visuomene specialistas Gabrielius Grubinskas.
„Socialines paslaugas teikiančių įstaigų prioritetas turėtų būti vaikas, jo saugumo, gerovės ir interesų užtikrinimas, apsauga nuo bet kokios rūšies smurto. Būtų labai gaila, jeigu baimė netekti finansavimo paskatintų įstaigas abejingai žiūrėti į savo pareigą, padedant užtikrinti vaiko teises“, – sakė Vilniaus savivaldybės atstovas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakydama į konkrečią situaciją nereagavo, tik pabrėžė, jog visi su vaikais dirbantys specialistai, organizacijos, institucijos, tarnybos, taip pat ir bet kuris visuomenės narys, pastebėjęs galimą smurtą prieš vaiką arba susirūpinimą keliančių ženklų privalo pranešti apie juos vaiko teisių apsaugos specialistams.
„Tai labai svarbu, nes net ir įvertinę paskutiniuosius įvykius, kurių metu nuo smurto nukentėjo vaikai ar netgi prarado gyvybę, galime pastebėti, kad grėsmių vaiko aplinkoje identifikavimas laiku ir vaiko teisių apsaugos specialistų informavimas gali būti esminis išgelbėjant vaiko gyvybę“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
„Suprantama, kad kartais pranešimas apie įvykį gali paveikti specialisto ir šeimos santykius. Bet specialistai visada gali bandyti atnaujinti kontaktą su šeima – paaiškinti motyvus, smurto prieš vaikus problemos svarbą, pareigą pranešti apie galimus smurto atvejus. Bet kuriuo atveju, net ir nutrūkus santykiui, vaiko saugumo užtikrinimas yra svarbesnis. Be to, pareigą pranešti įtvirtina ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas“, – teigė ministerija.
Kaip finansuojami vaikų dienos centrai
Vaikų dienos centrai Lietuvoje gali būti arba nevyriausybinių organizacijų, arba biudžetiniai.
Nevyriausybinių organizacijų vaikų dienos centrai per metus iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšų gauna po 18 300-22 100 eurų per metus, priklausomai nuo vietų skaičiaus.
Biudžetinių įstaigų vaikų dienos centrams per metus skiriama po 7600-9 300 eurų metams – irgi priklausomai nuo vietų skaičiaus.
Kitą dalį lėšų vaikų dienos centrams skiria savivaldybės. Už vieną vaiką per mėnesį savivaldybės negali mokėti mažiau nei 32,5 euro, o jei vaikas turi negalią ar specialiųjų ugdymosi poreikių – tuomet ne mažiau nei 60 eurų per mėnesį.
Vaikų dienos centrų finansavimas yra dualus, nes, viena vertus, ministerija siekia, kad dienos centrų steigtųsi kuo daugiau, nes juose dirbantys socialiniai darbuotojai gali padėti sunkumų turintiems vaikams, apsaugoti juos nuo gatvės įtakos. Kita vertus, socialinių paslaugų teikimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl ministerija nori matyti savivaldybių rūpestį.
Iš viso Lietuvoje finansuojami 482 vaikų dienos centrai.
