Serbija, Kosovas, Juodkalnija, Makedonija – visoms šioms Balkanų valstybės Briuselis tarsi kokį masalą žadėjo galimybę prisijungti prie Europos sąjungos. Tačiau „Spiegel Online“ klausia, ar kas nors iš ES narių nori matyti bloką dar labiau išsiplėtusį. Veikiausiai niekas.
Serbija kol kas pati nenori jungtis prie ES, kurią kaltina pagrobus Kosovą. ES yra pasaulinė galia, bent jau teoriškai. Bendrame pareiškime, kurį ES užsienio reikalų ministrai priėmė pirmadienį skelbiama, kad sąjunga nuo šiol bus pagrindinė veikėja užtikrinanti stabilumą Vakarų Balkanuose.
Per ateinančias 120 dienų į Kosovą atvyks kone 20 tūkst. policininkų, teisininkų bei kitų civilių tarnautojų delegacija, kuri sieks padėti Kosovo vyriausybei įtvirtinti institucijų tinklą, reikalingą funkcionuojančiai valstybei sukurti. Briuselis įstojo į elitinį klubą galių, kurios bent kartą prisiėmė visišką atsakomybę už svetimos teritorijos saugumą bei ekonomiką. Moderniaisiais laikais vieninteliai klubo nariai be ES yra Vašingtonas bei Maskva.
Tačiau kyla klausimas, kaip ES seksis įgyvendinti savo misiją Balkanuose. Viena vertus misijos sėkmė priklausys nuo pinigų, kurie bus skiriami Kosovui, antra vertus nuo pagrindinio masalo, kuriuo ES siekia suvilioti Balkanų šalis – perspektyvos prisijungti prie sąjungos. Tos valstybės, kurios elgsis tinkamai, visų pirma gaus ekonominės pagalbos paketą, o po to esą bus apdovanotos ir šalies narės kortele, kuri garantuoja gerovę bei taiką.
ES logika paprasta. Briuselis mano, kad, pasiūlydamas perspektyvą prisijungti prie ES, jis paskatins įvairias etnines, religines bei lingvistines regiono bendruomenes atsisakyti bet kokios minties apie smurtą. Tačiau yra vienas bet... Nemaža dalis ES valstybių darbuojasi tam, kad pažadai, duoti Balkanų šalims niekada netaptų realybe. Kaip rašo „Spiegel Online“, Briuselis siūlo perspektyvą įsijungti į ES net negalvodamas, kad kada nors tai taps realybe. Po to, kai 2007 metų sausio 1 dieną leido prisijungti Bulgarijai bei Rumunijai, ES tolimesnis noras plėstis yra lygus nuliui.
Kroatija – kita ES narė?
Kroatija yra pirma valstybė ES kandidačių sąraše ir pirma, kuri susidurs su pasikeitusiu Briuselio požiūriu į tolimesnę plėtrą. Zagrebui ilgą laiką buvo teigiama, kad į ES jis galės įstoti 2009 metais. Tačiau pastarosiomis dienomis mažai kas Briuselio koridoriuose abejoja, kad Kroatija kvietimo prisijungti nesulauks net iki 2011 metų. Derybos dėl narystės si Zagrebu prasidėjo dar 2005 metų spalio 3 dieną ir, anot Europos Komisijos ataskaitos, vystosi puikia. Valstybės ekonomika auga, o kroatai įgyvendina vis daugiau teisinių reformų, kurios atitiktų ES reguliavimą.
Tačiau, jei į daugelį Rumunijos bei Bulgarijos trūkumų komisija žiūrėjo pro pirštus, tai situacija su Kroatija yra visiškai kitokia: skrupulingai tikrinami visi Zagrebo trūkumai, ypač susiję su sunkumais kovojant su korupcija ar teismine sistema. Kuo Briuselio biurokratai yra skrupulingesni bei priekabesni, tuo labiau ES euforija Kroatijoje senka, o politikai nebėra taip nusiteikę bendradarbiauti tarpusavyje įgyvendindami narystės siekį. To pasekmės galėjo būti jaučiamos per paskutiniuosius ginčus dėl žvejybos teisių Kroatijos pakrantėje ar disputuose dėl kaimyninės Slovėnijos priėjimo prie tarptautinių vandenų. Zagrebas vis labiau nesiteikia leistis į kompromisus. Jei ES saldainiu Zagrebas bus viliojamas per ilgai, tai pats saldainis greitai taps nebeskanus.
Makedonija – belaukiant kaimynų?
Makedonija vis dar trykšta noru prisijungti prie ES ir yra antra po Kroatijos oficialiame kandidatų sąraše. Tačiau derybos dėl prisijungimo dar net neprasidėjo, nes ir šiuo atveju Briuselis stengiasi tempti laiką. Makedonija padarė milžinišką progresą įgyvendindama reformas, kurių reikia siekiant derybų pradžios. Skopjei, kaip pripažįsta Briuselis, netgi pavyko sukontroliuoti korupciją. Solidus ekonomikos augimas bei ganėtinai maža infliacija taipogi byloja narystės labui, tačiau ES priekabiauja dėl Makedonijoje tebesitęsiančios politinės įtampos tarp slavų daugumos bei albanų mažumos. Apibendrinant galima teigti, kad Skopje artimiausiu metu nebus pakviesta prisijungti prie ES ir veikiausiai turės laukti, kol narystei bus pasirengę ir jos kaimynai, kad visos Balkanų šalys galėtų prisijungti kartu.
Albanija, Juodkalnija bei Bosnija ir Hercegovina – dar nepasiruošusios
Tiek Albanija, tiek Juodkalnija, tiek Bosnija ir Hercegovina svajoja apie ateitį ES klube. Tačiau šiandien dar nė viena valstybė nė iš tolo nėra pasiruošusi pradėti derybas. Teisminė bei policijos sistema visose šalyse yra itin neskaidri, o be to, klesti korupcija. Negana to, viso šalys susiduria su ekonominiu sunkmečiu. Iki narytės pagalbai Briuselis šioms šalims planuoja nuo 2007 iki 2011 metų išleisti 1 mlrd. eurų. Briuselio kuluaruose kalbama, kad visos 3 šalys narytei gali būti pasirengusios ne anksčiau kaip 2015 metais.
Serbija – pikta amžiams?
Belgradas kadaise buvo multietninės Jugoslavijos valstybės sostinė, tačiau dabar tėra pagrindinis smarkiai apkarpytos Serbijos miestas. Serbija atšaukia visus ambasadorius iš valstybių, kurios pripažįsta Kosovo nepriklausomybę. Vyriausybė deda mažai pastangų tam, kad nuramintų visuomenėje kaistančias aistras ir atsisako pasirašyti susitarimą su ES. Serbija turėjo puikų šansą paskubinti savo prisijungimą prie sąjungos, tačiau leido šansui išslysti iš rankų ir verčiau pasirinko siekį bet kokiomis priemonėmis išsaugoti Kosovą savo sudėtyje.
Jei Belgradas būtų pateikęs kompensacijos reikalavimus dėl Kosovo netekimo – teritorinę kompensaciją, finansinę pagalbą ar pagreitintą prisijungimą prie ES – veikiausiai Briuselis būtų sutikęs tenkinti bet kokius serbų reikalavimus.
Tačiau dabar Belgrado ir ES santykiai yra itin prasti. Ilgą laiką tokia situacija nesitęs, nes be bendradarbiavimo su Serbija neįmanoma užtikrinti stabilumo regione. Galiausiai be ES Serbija neturi jokios ateities.
