Į meistro rankas pakliuvusiai indaplovei yra vos 4 metai. Tačiau jos remontuoti jau nebeverta. Indaplovė ėmė tiesiog rūdyti viduje, tad vienas skyles ir užvirinus, greitai atsirastų naujos. Buitinę techniką remontuojantys meistrai kalba, kad ilgaamžė buitinė technika Lietuvoje beveik nebeparduodama, nes pasibaigus garantiniam laikotarpiui dažnas aparatas tarsi užprogramuotas ima gesti.
„Šiuolaikiškos technikos kokybė nėra pati geriausia, palyginti su prietaisais, gamintais prieš 10-15 m.“, – sako meistras Ernestas.
Teisingumo ministerija susirūpino, ar visa Lietuva netampa antrarūšės pigios buitinės technikos sąvartynu. Teisingumo ministerija pradeda tyrimą ir žada aiškintis, ar Lietuvos rinkai gaminama buitinė technika nėra prastesnės kokybės nei analogai Vakarų Europoje.
„Galimai tam tikros prekės pasibaigus garantiniam laikotarpiui kažkodėl sugenda, yra nuojauta, kad elektrotechnika Lietuvoje genda greičiau nei kitose šalyse“, – pasakoja teisingumo ministras Evaldas Jankevičius.
Lietuvoje prekiaujančių buitine technika ir elektronika įmonių atstovai griežtai neigia kalbas, esą lietuviams skirti aparatai yra prastesnės kokybės. Verslininkai aiškina, kad prastos kokybės aparatais, nelegaliomis kopijomis, prekiauti gali nebent turgaus prekeiviai ar vertelgos internete.
„Kokybės atžvilgiu jos tikrai vienodos. Gal statistikoje suformuluoti kitaip dalykai. Vakaruose gal perka brangesnę, bet kokybiškesnę techniką. Bet jos kaina daug aukštesnė“, – teigia „Topo grupės“ atstovas Arvydas Vaidanavičius.
„Kompiuteriai nėra gaminami atskirai mūsų regionui. Dažniausiai gamintojas gamina su lokalizacija tam tikrų šalių. Turi ir Lietuvai skirtus kompiuterius, tačiau jie pagal kokybę ir komponentus nesiskiria nuo kitoms šalims skirtų kompiuterių“, – kalbėjo „Kilobaitas“ atstovas Juozas Eidukonis.
„Rinkoje yra daug nesąžiningų prekeivių, kurie soc. tinkluose pardavinėja, skelbimų portaluose. Tos prekės skiriasi kokybe, dėl ko sulaukiama skirtingų vertinimų. Tai yra kopija, padirbinys, arba analogas, kuris tiekiamas pigesnei rinkai“, – sako „Pačiupk“ atstovas Tomas Blažys.
Tuo metu vartotojų gynėjai abejoja tokiais verslininkų aiškinimais, juos kaltindami tik siekimu kuo pigesnę prekę parduoti kuo brangiau, nesirūpinant, kad pirkėjams jau po poros metų ar dar greičiau teks ieškotis naujos.
„Kiek gaminių neatlaikė garantinio laikotarpio lyginant su kokia Vakarų Europos valstybe? Jei neatlaikė, kaip per garantinį laikotarpį vartotojas buvo patenkintas?, – teigia vartotojų gynėjas Rimantas Zabarauskas.
„Jei pradėjo remontuoti, tai ir antrą kartą remontuoja, keli mėnesiai, prekę nusipirko, negali naudotis, nes vis remontuojama“, – kalbėjo vartotojų teisių gynėja Alvita Armanavičienė.
O štai kai kurių opozicijos atstovų nuomone, Teisingumo ministerijos pradedamas tyrimas nieko nepakeis, kaip ir nepakeitė valstiečių prieš porą metų atliktas prastesnės kokybės maisto produktų tyrimas.
„Čia daromas tam tikras šou, ypatingai artėjant rinkimams visi valstiečių deleguoti politikai, ministrai, valstiečiai Seime rodys susirūpinimą mūsų mažutėliais, kaip jus skriaudžia“, – kalbėjo Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas.
Visgi, Teisingumo ministerija būsimą tyrimą mėgina ginti teigdama, kad ruošiasi po dvejų metų visoje ES įsigaliosiančiai direktyvai. Joje numatyta, kad prekyba tapačiomis, tačiau skirtingos kokybės prekėmis bus laikoma nesąžininga ir bus baudžiama.
