ŽIV/AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „Demetra“ Valentino dieną kviečia visus pasitikrinti dėl ŽIV. Ir ragina atviriau kalbėti apie lytiškai plintančias ligas, prezervatyvų naudojimo būtinumą, seksualinio švietimo svarbą.
Testavimas rūpi tik nevyriausybininkams
Artimiausiems dviem metams valstybiniu mastu testavimui dėl ŽIV yra numatyta skirti 400 000 lt. Vadinasi, bus patikrinta tik 3 000 gyventojų. „Toks mažas testavimas, mažas išaiškinamumas sukuria iliuziją, kad visuomenėje ŽIV nėra, tačiau tai iliuzija – žmonės gyvena nežinodami, kad jie turi ŽIV, jie nesigydo, nesitikrina, jie užkrečia savo partnerius. Todėl norint kalbėti apie saugius lytinius santykius, turime pradėti nuo to, kad žmonės turi būti sąmoningi ir nebijoti tikrintis“, - sakė Julija Kvedorelytė. Ji tapo lietuviškojo plakato, raginančio pasitikrinti greitaisiais testais dėl ŽIV, veidu. Julija visus metus bus geros valios ambasadore, raginančia pasitikrinti dėl ŽIV ir nepamiršti naudoti prezervatyvo.
Asociacija „Demetra“ praeitais metais iš JAV fondo „AIDS Help Care Foundation“ gavo 3000 greitųjų testų ŽIV nustatymui. Testas atliekamas imant kraują iš piršto. Rezultatas žinomas jau po minutės. Nemokami testavimai visiems norintiems buvo vykdyti visoje Lietuvoje (Alytus, Kaunas, Visaginas, Druskininkai, Vilnius, Klaipėda, Kėdainiai, Panevėžys). Iš 1473 atliktų testų 35 žmonėms buvo užfiksuotas ŽIV. Didžiausias užsikrėtusiųjų skaičius buvo užfiksuotas Visagino mieste, daugiausiai testų atlikta Vilniaus ir Klaipėdos miestuose. 11 asmenų, kuriems greitieji testai parodė ŽIV, užsikrėtimo priežastimis nurodė nesaugius lytinius santykius.
Greitasis testas yra patikimas, tačiau galutinei diagnozei patvirtinti žmogus siunčiamas į laboratoriją. Šiais metais „Demetra“ gaus dar 10 000 greitųjų testų ŽIV nustatymui. Visi norintys atlikti šį nemokamą testą, turėtų užsukti į asociacijos „Demetra“ tinklalapį www.demetra.lt ir ten sužinoti, kur galima šį testą atlikti.
„Aišku, mums labiausiai neramu, kad vieną dieną mes neturėsime tų testų. Fondai negali nuolat užtikrinti visos Lietuvos gyventojų testavimą, tą turėtų daryti mūsų valstybė. Mes raginame visus lietuvius tikrintis, suvokti tikrinimosi svarbą ir reikalauti iš savo valdžios, kad testai dėl ŽIV būtų prieinami visiems, kad jie būtų nemokami“, - sakė „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis.
Valentino dieną nemokamas testavimas greitaisiais testais dėl ŽIV vyks visą dieną. Mobili Vilniaus priklausomybės ligų centro laboratorija nuo 14 val. stovės priešais viešbutį „Panorama“ šalia greito maisto restorano „Mc'Donald's“.
Pasitikrinti turi visi
„ŽIV turi vadinamąjį „lango“ periodą, kai virusas jau yra organizme, tačiau jokie tyrimai jo dar nefiksuoja. Ankstesni testai parodydavo ŽIV tik kažkur praėjus 3-6 mėn. po užsikrėtimo. Dabar jau praėjus mėnesiui po nesaugių lytinių santykių testai fiksuoja ŽIV organizme“, - sakė gydytoja Rūta Jarašunienė.
Deja, tenka pripažinti, kad informacija apie lytiškai plintančias ligas, apie ŽIV visuomenėje yra nepakankama. Todėl asociacijos „Demetra“ konsultantėms vos ne kasdien tenka girdėti absurdiškus dalykus – nenaudojami prezervatyvai net atsitiktinių santykių metu, ŽIV suprantamas kaip mirtina liga, todėl apie jį net nenorima žinoti ir juo labiau pasitikrinti ir pan.
„Jau seniai ŽIV nėra mirties nuosprendis. Tai lėtinė liga, kuri pareikalaus nuolatinio vaistų vartojimo. Nuo jos nepasveiksite, tačiau puikiai galėsite gyventi daugybę metų. Anksčiau turintys ŽIV turėjo vartoti daug tablečių, dabar gydymas tapo paprastesnis, pakanka kelių tablečių, kurias reikia gerti tuo pačiu metu kiekvieną dieną. Austrų spaudoje buvo publikuojamas interviu su moterimi, kuri užsikrėtė ŽIV gimimo metu, jai šiuo metu virš dvidešimties. Estijoje gyvena žmogus, kuris užsikrėtė sulaukęs trisdešimties, jam dabar gerokai virš penkiasdešimties“, - vardijo gydytoja R. Jarašunienė.
Pasak gydytojos, testus dėl ŽIV reikia atlikti visiems. „Testuoti reikia, kad nebūtų išsiaiškinta per vėlai. Ši liga, kaip ir daugelis kitų lėtinių ligų, reikalauja kuo ankstesnės diagnostikos. Ankstyva diagnostika leidžia užtikrinti tinkamą gydymą ir gerus gydymo rezultatus. Anksčiau diagnozuoti asmenys mažiau platina virusą. Deja, tačiau Europoje 30 proc. gyventojų net nežino, kad jie turi ŽIV“, - sakė gydytoja.
Su kuo kalbėti apie seksą?
Gydytojas psichoterapeutas Viktoras Šapurovas prieš daugiau nei dešimtį metų Lietuvoje buvo sukėlęs nemažą skandalą – jis ragino pradėti mokyklose lytiškumo ugdymo pamokas. Tuomet už drąsias mintis gydytojas buvo smarkiai kritikuojamas. Praėjus daugeliui metų, jis sako, kad dabar turime rezultatus to, kad valstybiniu mastu nebuvo norima pripažinti, jog seksas egzistuoja.
„Laipsniškas informacijos pateikimas sumažina hormonų audras paauglystės periodu, sukuria sąlygas brandžiam požiūriui į priešingos lyties asmenį, padeda kurti harmoningus santykius ir užtikrina darnius santykius būsimose šeimose. Neturėdami tinkamo švietimo, turime rezultatus – didelį skyrybų skaičių. Dėl to, kad nevyksta jaunimo švietimas apie lytinių santykių saugumą, turime kasmet vis didėjantį sergamumo lytiškai plintančiomis ligomis augimą. Pamenu vieną savo pacientę, kuri vaikydamasi tobulo orgazmo per kelis metus turėjo lytinių santykių su dviem šimtais vyrų. Aišku, ji nepatyrė to stebuklingo orgazmo, nes niekas jai nepaaiškino, kad geram seksui reikalingas dar ir jausmas“, - sakė psichoterapeutas seksologas Viktoras Šapurovas.
Į klausimą, kam reikalingas seksualinis švietimas, seksologas išvardijo svarbiausius punktus:
Abortų profilaktikaLytiškai plintančių ligų/ŽIV prevencijaMeilės jausmo ugdymas Priešingos lyties psichologinių ypatybių supratimasArtumo su kitu žmogumi sukūrimasHormoninių audrų paauglystėje prevencija
Pasak V. Šapurovo, kalbėti apie lytiškai plintančias ligas vertėtų ne vaikams, o jų tėvams. Kai jie suvoks, kiek jie nežino, gal supras, kad lytinis švietimas yra reikalingas ir jų vaikams, kurie anksčiau ar vėliau pradės lytinį gyvenimą.
„Turiu sūnų, kuris po kelių metų bus paaugliu. Man pačiai daugelis dalykų apie ŽIV buvo naujiena. Suvokiu, kad kažkada turėsiu su juo kalbėti apie prezervatyvus, apie ŽIV, lytiškai plintančias ligas. Tai nebus lengva. Manau, kad visi tėvai turi stengtis dėl savo vaikų sveikatos. ŽIV niekur nedings iš mūsų visuomenės. Šis virusas kelia grėsmę mūsų vaikams ir mes turime jiems apie tai kalbėti. Kalbėkime savo pavyzdžiu – kviečiu visus atlikti testą dėl ŽIV“, - ragino Julija Kvedorelytė.
Lietuvos ŽIV/AIDS epidemiologinė situacija
1734 ŽIV atvejų, iš jų:
1250 užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus;243 heteroseksualių lytinių santykių metu; 106 homoseksualių lytinių santykių metu; 134 užsikrėtimo kelias nežinomas, 1 perinatalinio ŽIV perdavimo atvejis. 295 ŽIV infekuotų moterų, 1439 vyrų 276 AIDS atvejai 193 ŽIV užsikrėtusiųjų mirė (85 nuo AIDS)
ULAC duomenys, 2011
