Į Medikų profesinės sąjungos piketą dėl darbo laiko trukmės suvienodinimo ketvirtadienio vidurdienį susirinko apie tris dešimtis teisybės ieškotojų.
Prie Sveikatos apsaugos ministerijos piketuotojus saugojo tik 2 policijos pareigūnai. Su piketuotojais išėjęs susitikti ministras Algis Čaplikas buvo palydėtas švilpimu ir gėdintas šūksniais "Gėda!".
Valdžios dėmesį į neteisėtai priimtus sprendimus, kurie turį būti atšaukti, mėginta atkreipti plakatais "Šilta kėdė brangesnė už žmogaus likimą", "Vyriausybės nutarimas: darbas be mokesčio iki gyvos galvos", "Sveikatos apsaugos ministerijai proto krizė". Buvo nešiojamas ir popierinis ministro lavonas su užrašu "Nutarimas bus atšauktas tik per mano lavoną".
Sveikatos apsaugos ministras A. Čaplikas neabejoja, kad išimčių dėl medikų darbo laiko trukmės panaikinimas - teigiamas žingsnis, o tokiam sprendimui priešinasi tie medikai, kurie netenka lengvatų.
"Minėti nutarimai buvo priimti pagerinant 70 proc. gydytojų darbo ir atostogų sąlygas. Tai yra, didžiajai daliai medikų bendruomenės buvo prailgintos atostogos, o didžiajai daliai sutrumpinta darbo savaitė. Kitoms grupėms buvo siūlomos įvairios kompensacijos, pavyzdžiui, greitosios pagalbos darbuotojams buvo suteiktas papildomas finansavimas, apie 3 mln. litų tam, kad darbdaviai galėtų pakelti atlyginimus. Kitoms specifinėms specialybėms buvo pasiūlyti kompromisiniai variantai, kurie kol kas dar, deja, netiko, bet, manau, susitarsime artimiausiu metu", - žurnalistams sakė A. Čaplikas.
Pasak ministro, nuo spalio 1-osios iki 38 valandų suvienodinus sveikatos priežiūros darbuotojų savaitinę darbo laiko trukmę didesnei daliai medikų darbo savaitė sutrumpėja. Iki šiol daugybę išimčių numačiusiuose teisės aktuose gydytojų savaitinė darbo laiko trukmė svyravo nuo 30 iki 39 valandų.
Ministras pabrėžia, kad šis sprendimas priimtas atsižvelgus į medikų bendruomenės pastabas, kuriomis buvo prašoma paaiškinti, kodėl skiriasi iš esmės panašų darbą dirbančių medikų darbo laikas. Sveikatos apsaugos ministerijoje sudaryta darbo grupė rengė, derino su suinteresuotomis organizacijomis ir atsakingomis institucijomis galimus pakeitimus. Šiuo metu iš esmės pasikeitus technologijoms neliko priežasčių, dėl kurių buvo numatytos lengvatos pavojingomis sąlygomis dirbantiems sveikatos priežiūros darbuotojams. Todėl buvo nuspręsta atsisakyti išimčių ir suvienodinti savaitinę darbo laiko trukmę visiems sveikatos priežiūros darbuotojams.
Medikų profsąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė pabrėžė, kad niekas neskaičiavo, kokiam skaičiui medikų priėmus minėtą Vyriausybės nutarimą situacija pagerėjo.
"Jei paanalizuotume, ko gero, visi liko nuskriausti. Šitas Vyriausybės nutarimas yra trigubas apiplėšimas, bet to niekas nedeklaruoja. Visų pirma, sutrumpino atostogas, prailginta darbo diena. Tai pinigų pavogimas iš kišenės. Sakyti, kad medikams reikia solidarizuotis su visa tauta, tiesiog nusikalstama. (...) Koks pagerėjimas, jeigu atima savaitę atostogų, prideda darbo dieną? Vargu ar tai kompensuoja tą protinę, emocinę įtampą, atstato darbingumą", - teigė A. Kavaliauskaitė.
Pagal Vyriausybės nutarimą dėl gydytojų darbo laiko suvienodinimo, visi gydytojai turės dirbti po 38 valandas per savaitę, neatsižvelgiant į darbo krūvį, pavojaus ar rizikos laipsnį. Maždaug 30 proc. sveikatos priežiūros specialistų turės dirbti ilgiau. Dėl pailgėjusio darbo laiko labiausiai nukentės iki šiol 30 valandų darbo savaitę turėję teismo medicinos ekspertai ir radiologai, 33 darbo valandas per savaitę dirbę odontologai ir poliklinikų konsultantai bei kiti gydytojai.
Tuo tarpu Lietuvos gydytojų sąjunga, užuot piketavusi, kreipėsi į Seimo frakcijas, prašydama parlamentarų paramos inicijuojant kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad būtų nustatyta, ar medicinos darbuotojų darbo laiką ir atostogų trukmę suvienodinę Vyriausybės nutarimai neprieštarauja Pagrindiniam šalies įstatymui.
ELTA nuotr.
