Praėjusią savaitę nuvilnijusi žinia, kad medikai atėmė iš pacientės jai paskirtą donoro organą, virto skandalu. Kas tai: savivalė, prekyba žmogaus organais ar Kauno ir Vilniaus medikų karo epizodas?
Pastaruoju metu dažnai kyla nesusipratimų dėl donoro organų, ypač kepenų ir širdies, paskirstymo tarp Lietuvos transplantacijos centrų.
Kepenys netiko du kartus
Vilniaus Santariškių klinikų medikai viešai apkaltino kolegas iš Kauno, kad šie iš jų pacientės atėmė transplantacijai skirtas donoro kepenis. Elektrėniškę, kurios viltys pasveikti buvo atidėtos neribotam laikui, itin užjaučia ir supranta moteris, kurios kūne šis donoro organas funkcionuoja jau daugiau nei savaitę.
Donoro kepenys buvo transplantuotos Kauno klinikų pacientei, kuri tokiai operacijai iki šiol buvo kviesta du kartus.
„Moteris turėjo nusivilti – tuomet donoro kepenys netiko“, – pasakojo gydytoja nefrologė, Kauno klinikų transplantacijos koordinatorė Sondra Kybartienė.
Kauniečių pacientė į laukiančiųjų kepenų transplantacijos sąrašą buvo įtraukta 2011 m. liepą. Pastaruoju metu jos kepenų funkcijos nepakankamumas ėmė progresuoti labai sparčiai.
Pirmą kartą kepenų transplantacijai ligonė buvo kviesta liepos 14 d., tačiau, moteriai dar nespėjus atvykti iki ligoninės, operacija dėl netinkamų donoro kepenų buvo atšaukta ir pacientė turėjo grįžti į namus.
Antrą kartą kepenų transplantacijai ligonė buvo kviesta po pusantro mėnesio, rugpjūčio 31 d.
„Ligonė buvo paguldyta į Gastroenterologijos skyrių ir pradėta ruošti operacijai, tačiau, atlikus donoro kepenų tyrimus, vėl paaiškėjo, kad kepenys transplantacijos operacijai netinkamos", – pasakojo Kauno klinikų atstovė.
Tik trečią kartą, rugsėjo 11 d., transplantacijai iškviesta moteris po atliktų tyrimų išgirdo atsakymą: „Viskas gerai, operuosime.“
Leidimą jau turėjo
„Norėčiau pabrėžti, kad rugpjūčio 31 d. pacientė turėjo Transplantacijos biuro leidimą skubiai kepenų transplantacijai, todėl rugsėjo 12 d. jo negalėjo nebūti. Be to, ligonės sveikata kasdien prastėjo“, – akcentavo S.Kybartienė.
Ji pridūrė: aptariant kepenų transplantacijos laukiančiųjų eilę, Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorė informavo, kad nėra pacientų, laukiančių skubios kepenų transplantacijos.
Šiuo metu kauniečių pacientės savijauta, medikų teigimu, yra gera.
„Pooperacinė eiga sklandi“, – teigė S.Kybartienė.
Neaišku, kaip moterį gali paveikti kilęs skandalas, kurio centre ji ir atsidūrė.
Persodinti ir kiti organai
Donoras, dėl kurio kepenų susiėmė medikai, atsirado praėjusį pirmadienį. Vienos šeimos tragedija išgelbėjo gyvybę ir padovanojo sveikatą net keliems žmonėms.
„Gavus artimųjų sutikimą iš šio donoro buvo paimta plaučių ir širdies kompleksas, kepenys, inkstas ir ragenos. Antrasis inkstas transplantacijai netiko“, – aiškino S.Kybartienė.
Donoro inkstas buvo transplantuotas Kauno klinikų pacientui pagal respublikinį inkstų recipientų sąrašą. Kaune buvo persodintas ir plaučių ir širdies kompleksas, nes, kaip teigė S.Kybartienė, Vilniaus Santariškių klinikų medikai neturėjo tokios kraujo grupės recipientų. Tokia unikali operacija Lietuvoje ir Baltijos šalyse buvo atlikta tik trečia.
Skandalas kilo dėl kitos operacijos – kepenų transplantacijos. Kauniečiai kaltinimus atmeta ir ginasi, kad jie yra teisūs, veikė pagal taisykles, tik nespėjo įvykdyti visų formalumų.
Nesulaukė sprendimo?
Anot S.Kybartienės, Vilniaus Santariškių klinikų chirurgų brigada delsė priimti sprendimą apie organo tinkamumą transplantacijai ir jo per kelias valandas nepranešė kauniečiams, kurie turėjo donorą.
„Per kelias valandas donoro būklė tapo visiškai nestabili, hemodinamikai palaikyti teko skirti dideles dozes medikamentų. Dėl to donoro organų kokybė galėjo labai pablogėti. Buvo numatyta plaučių ir širdies komplekso, ypač jautraus hemodinamikos nestabilumui, transplantacija, todėl organų paėmimo operacija buvo pradėta 20 valandą. Apie operacijos pradžią buvo informuota Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorė, todėl neaišku, kodėl buvo iškviesta kepenų recipientė (pacientas, laukiantis organo transplantacijos, – red. past.) į Vilniaus Santariškių klinikas“, – dėstė transplantacijos koordinatorė S.Kybartienė.
Ji teigė, kad pastaruoju metu dažnai kyla nesusipratimų dėl donoro organų, ypač kepenų ir širdies, paskirstymo tarp Lietuvos transplantacijos centrų.
„Šiuo metu, remiantis žodiniu susitarimu, inkstų transplantacijos pas mus atliekamos tik tuomet, kai donorų atsiranda Kauno klinikose. Vilniaus Santariškių klinikų urologai donoro inkstus gauna iš visų kitų Lietuvos ligoninių", – atskleidė S.Kybartienė.
Kiti donoro organai, kepenys ir širdys, paskirstomos pagal respublikinį recipientų sąrašą, remiantis įrašymo data ir ligonio klinikine būkle.
„Ligonių būklė yra greitai kintanti. Siūlome ir šiuos organus skirstyti remiantis donorinių ligoninių zoniniu principu. Toks organų paskirstymas leistų garantuoti kuo trumpesnį šaltos išemijos laiką, efektyviau naudoti ribinius donorus, taip didinant transplantacijų skaičių Lietuvoje“, – argumentavo S.Kybartienė.
Vienam inkstui – trys ligoniai
Turint du donoro inkstus transplantacijai kviečiami šeši recipientai.
„Šie pacientai žino, kad tik vienam iš trijų pakviestųjų yra vilties, o kitiems teks grįžti namo ir tęsti gydymą hemodializėmis“, – kalbėjo S.Kybartienė.
Pačius tinkamiausius pacientus inksto transplantacijai atrenka gydytojų konsiliumas – gydytojai nefrologai, urologai, imunologai, mikrobiologai, esant reikalui, ir vaikų nefrologai, remiantis geriausiu donoro – recipiento imunologiniu (genetiniu) suderinamumu. Ši tvarka yra numatyta sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Pasak S.Kybartienės, planuojant kepenų, širdies, plaučių transplantaciją, vienam donoro organui yra kviečiamas tik vienas pacientas. Pasitaiko atvejų, kad ir tam vieninteliam recipientui atvykus į transplantacijos centrą operacija nėra atliekama.
„Tai įvyksta tais atvejais, kai donoro organas pasirodo netinkamas transplantacijai, paties recipiento organizme randama infekcija ar išaiškėja kitų priežasčių, dėl kurių negali būti atliekama organo transplantacija“, – aiškino S.Kybartienė.
Gauna trečdalį milijono
Nacionalinio transplantacijos centro direktorė Asta Kubilienė teigė, kad Santariškių klinikų medikai kolegoms kauniečiams neturėjo teikti jokio atsakymo. Tai, kad kauniečiai jo nesulaukę ėmėsi veiksmų, nėra tinkamas pasiaiškinimas.
„Viską tvarko transplantacijų koordinatorius“, – akcentavo A.Kubilienė.
Todėl įtariama, kad kepenų transplantacija atlikta galbūt pažeidžiant recipiento parinkimo eilę, kuri numatyta pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą įsakymą.
Nacionalinio transplantacijos centro direktorė negalėjo patvirtinti, kad pacientė, kuriai transplantuotos kepenys, operacijai buvo kviesta tris kartus.
„Tam reikia gauti pacientės leidimą“, – aiškino A.Kubilienė ir galimų padarinių medikams nekomentavo.
„Vyksta tyrimas“, – teatsakė biuro vadovė.
A.Kubilienės teigimu, kepenų transplantacija, priklausomai nuo jos sudėtingumo, yra įkainota apie 300 tūkst. litų. Šią sumą operaciją atlikusiai ligoninei sumoka Valstybinė ligonių kasa.
Toks atvejis, kai suabejota recipiento pasirinkimo skaidrumu, biuro vadovės teigimu, Lietuvoje yra pirmasis.
Donoro organų išsaugojimas
Siekiant išsaugoti organus transplantacijai, reikia ventiliuoti mirusiojo plaučius, sekti šlapimo skyrimąsi, reguliuoti cukraus kiekį organizme, lašinti šiltus skysčius, palaikančius kūno temperatūrą. Pagal patvirtintus donoro išlaikymo etapus, atliekami donoro virusologiniai ir imunologiniai tyrimai.
Bendradarbiavimas su kitomis šalimis
Jei pagal donoro organas netinka Lietuvos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų ir recipientų registre įrašytam ligoniui, koordinatoriai susisiekia su Eurotransplanto organizacija ir kitomis šalimis – vyksta organų mainai. Šiais metais į užsienį buvo išsiųstos 3 kepenys, 2 širdys, 1 inkstas. Prireikus skubios tansplantacijos pacientui, kreipiamasi į kitų šalių tansplantacijos centrus. Eurotransplantas – organizacija, atsakinga už donorų organų paskirstymą Austrijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose ir Slovėnijoje. Lietuva yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su šia organizacija. Jai yra perduodami ir tie organai, kurių mūsų medikai nesiryžta transplantuoti dėl ne ypač geros jų būklės. Transplantacijos srityje labiau pažengusios šalys šiuos organus transplantuoja.
Jurgita ŠAKIENĖ
