Vyriausybė suvienodino darbo laiko trukmę iki 38 val. per savaitę ir atostogas iki 36 kalendorinių dienų per metus visoms be išimties sveikatos priežiūros darbuotojų grupėms. Nepaisyta reikalavimo įvertinti profesinę riziką. Radiologams ir teismo medikams per savaitę prisideda viena pilna darbo diena, o atostogos sutrumpėja savaite. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai vieną mėnesį per metus dirbs už dyką.
Praėjusio šeštadienio "Valstybės žinių" numeryje išspausdinti du Vyriausybės nutarimai šokiravo Lietuvos medikų bendruomenę - keičiami iki šiol galioję medikų darbo valandas bei atostogų trukmę reglamentuojantys nutarimai iš esmės keičia darbo organizavimo tvarką sveikatos priežiūros įstaigose bei greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybose.
Nebegalėdamos nuslėpti apmaudo ir pasipiktinimo dėl šių balandžio 29 dienos Vyriausybės posėdyje priimtų nutarimų (Nr. 411 ir 412) šalies medikų organizacijos jaučiasi apgautos ministrų - sveikatos apsaugos - Algio Čapliko bei socialinės apsaugos ir darbo - Rimanto Dagio, tad rengiasi protesto akcijoms.
Sužinojo netekę atostogų.
Šios netikėtos nutarimų pataisos pirmiausia palietė vadinamųjų rizikingų profesijų medikus, kurie teikia medicinos paslaugas psichiatrijos klinikose, sutrikusio vystymosi asmenims, ligoniams po sunkių galvos traumų, insultų, navikų, pacientams, besigydantiems tuberkuliozę, lytiškai plintančias ligas, AIDS.
Taip pat ilgiau dirbti turės ir dalį atostogų prarado anesteziologai, GMP darbuotojai, specialistai, dirbantys su cheminėmis medžiagomis, higienistai, atliekantys dezinfekciją ir deratizaciją, įkalinimo įstaigų medicinos personalas.
Labiausiai nukentėjo radiologai ir teismo medikai. Jiems per savaitę prisideda visa darbo diena, o atostogos sutrumpėja savaite. Visiems kitiems sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams darbo valandų skaičius per savaitę sutrumpėja viena valanda.
Tokio akibrokšto nesitikėjo
LŽ paskambinus Vilniaus GMP stoties vadovui Tadeušui Rodzui ir pasiteiravus, kaip šią žinią sutiko jis ir jo pavaldiniai, direktorius nustebo ir prisipažino apie tai dar nieko nežinąs. "Gegužės 15 dieną medikų profsąjungos buvo susitikusios su ministru A.Čapliku, jis sakė, kad nutarimo projektai dėl darbo laiko ir atostogų dar tik svarstomi ir joks sprendimas nepriimtas. Nelabai supratome tokio nutarimo prasmės. Juk už pailgėjusį darbo laiką darbuotojams daugiau mokėti negalėsime. Šis Vyriausybės sprendimas vidutiniškai iš GMP darbuotojų atima vieną mėnesį per metus. Kitaip tariant, beveik mėnesį per metus jie dirbs už dyką", - sakė Vilniaus GMP vadovas.
GMP darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Violeta Seiliuvienė taip pat prisipažino buvusi šokiruota tokia netikėta Vyriausybės "dovanėle" šalies medikams artėjančių vasaros atostogų proga. "Gegužės 15 dieną buvome susitikę su ministru, diskutavome dėl šių rengiamų nutarimų ir jis garantavo, jog sprendimo dar nėra, kad Vyriausybė šiuo metu neva dar tik svarsto nutarimą, kuriuo visų kategorijų sveikatos priežiūros specialistams, tiesiogiai aptarnaujantiems pacientus, numatoma suteikti 36 kalendorinių dienų atostogas ir jokių kalbų apie atostogų diferenciaciją nė negali būti, - stebėjosi GMP darbuotojų profsąjungos vadovė. - Ministras mums nesakė, kad Vyriausybė sprendimą jau priėmė, todėl esame įsitikinę, kad jis negalėjo to nežinoti ir mums melavo."
Oficialiame gegužės 15 dienos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ryšių su visuomene skyriaus išplatintame pranešime spaudai minima, jog tokius nutarimus "Vyriausybė šiuo metu svarsto", bet gegužės 23 dienos "Valstybės žiniose" nurodyta, kad jie priimti jau balandžio mėnesio 29 dieną Vyriausybės posėdyje. Nutarimus pasirašė ministras pirmininkas Andrius Kubilius bei socialinės apsaugos ir darbo ministras R.Dagys.
Ir A.Čaplikas, ir jo vadovaujamos SAM Ryšių su visuomene skyrius negalėto to nežinoti, bet tuo metu dar žadėjo "sudaryti darbo grupes", "svarstyti siūlymus". Lietuvos medikų profesinė sąjunga juo tikėjo - dar praėjusią savaitę ji kreipėsi raštu į premjerą su atitinkamais pasiūlymais.
Projektai nebuvo derinti
Ministras A.Čaplikas aiškinamajame rašte, pateiktame Vyriausybės posėdžiui balandžio pabaigoje, rašė, jog nutarimų projektai teikti svarstyti skubos tvarka, kadangi artėja atostogų metas, o šiuo metu nesą bendrų kriterijų, kuriais būtų galima vadovautis reglamentuojant darbo laiką, nustatant kasmetinių prailgintų atostogų trukmę. "Dėl to kyla daug klausimų ir nesusipratimų, teisminių procesų, tarp sveikatos priežiūros specialistų sukuriama įtampa, kyla nepasitenkinimas, atsiranda problemų reglamentuojant darbo santykius sveikatos priežiūros įstaigose", - rašo ministras. Projekto vertinimo pažymoje nurodoma, kad, jeigu nebus skubos tvarka priimti šie nutarimai, nebus galimybės taupiau ir racionaliau naudoti sveikatos sistemai skiriamus finansinius išteklius. Nutarimų projektai į balandžio 29 dienos Vyriausybės posėdžio darbotvarkę buvo įrašyti kaip rezerviniai, paskutinę minutę.
Medikų organizacijos piktinasi, kad projektai nebuvo derinti pagal įprastinę procedūrą ir niekas, išskyrus Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijas, jų galutinės redakcijos nematė. Net Teisingumo ministerijos specialistų abejonės, kad minėti teisės aktai nesuderinti su Darbo kodekso atitinkamais straipsniais, nesutrukdė Vyriausybei jų galutinai patvirtinti.
Darbo sąlygos staiga pagerėjo?
"Sveikatos apsaugos ministras nusprendė, kad visų medikų darbo sąlygos staiga pagerėjo ir nebeliko jokios protinės, nervinės įtampos ir specifinių sąlygų", - stebisi Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė. Anot jos, beveik slapta priimti Vyriausybės sprendimai prieštarauja vienai Europos Sąjungos tarybos direktyvai.
"Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas reikalauja atlikti profesinės rizikos vertinimą, o SAM to nepadarė, todėl pažeidė Sveikatos sistemos įstatymu pavestą profesinės sveikatos valdymo funkciją, - kalbėjo profsąjungos vadovė. - Keisčiausia situacija susiklostė dėl GMP darbuotojų. Dėl jų SAM prašė Higienos instituto darbo medicinos centro atlikti profesinės rizikos vertinimą."
Tačiau ruošdami Vyriausybės nutarimų pakeitimo projektus, SAM darbuotojai nusprendė visiškai nekreipti dėmesio į pateiktas Higienos instituto išvadas. Susitikime su profsąjungų atstovais ministras A.Čaplikas esą pareiškė, kad "tos išvados nieko nereiškia ir, jei norit, per dvi valandas galiu pateikti visiškai priešingas išvadas".
Jokių dokumentų nepateikė
Lietuvos medikų profesinė sąjunga šiuos Vyriausybės nutarimus vertina kaip teisės aktų pažeidimą. "Todėl keista, kad atsirado profesinių sąjungų, kurios išdavė savo narius ir pritarė šiems projektams", - sakė A.Kavaliauskaitė.
Paklausta, kokios kitos medikų organizacijos, kurios pritarė šiems nutarimams, ji nurodė Lietuvos gydytojų sąjungą (LGS). Esą ministras kalbėjo, kad pakeitimai su LGS suderinti.
Sužinojęs apie slaptą Vyriausybės sprendimą, LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas buvo ne ką mažiau šokiruotas. Pasak jo, iš tikrųjų balandžio mėnesį SAM organizavo pasitarimą dėl nutarimų projektų, suvienodinsiančių medicinos darbuotojų atostogų ir darbo laiką.
"Kadangi SAM, rengdama šiuos projektus teigė, kad juos priėmus darbo sąlygos šalies gydytojams pagerės, LGS pareikalavo tokius argumentus pagrindžiančių dokumentų, tačiau iki šiol jų negavome. Apie tai, kad nutarimai jau priimti, sužinojome iš "Valstybės žinių", - sako L.Labanauskas. Jo teigimu, LGS artimiausiu metu ketina kreiptis į ministrą pirmininką dėl minėtų nutarimų atšaukimo.
Radiologai sunerimę dėl ateities
Vyriausybės sprendimais pasipiktinusios Lietuvos radiologų bei Lietuvos radiologijos laborantų asociacijos. Abiejų asociacijų vadovės Jūratė Dementavičienė ir Živilė Andriukonienė rašte SAM ir Vyriausybei pareiškė, kad "darbo laiko ir atostogų trukmės keitimas paliestų asmeniškai kiekvieną šios srities mediką ir jo šeimos narius".
"Manome, kad tai nėra tik sveikatos apsaugos įstaigoms rūpintis klausimas, tai - ir Lietuvos gyventojų dalies, kuri teikia medicinos paslaugas, darbo bei socialinė problema, - pareiškė asociacijų vadovės. - Tai susiję su radiologijos darbuotojų atsakomybe, darbu nuolatinės rizikos sąlygomis dėl jonizuojančios spinduliuotės, pastoviu budrumu taikant radiacinę saugą pacientams ir darbuotojams, darbu elektromagnetinio lauko sąlygomis, jo sudėtingumu, kvalifikacijos palaikymu ir kėlimu, naujų sudėtingų technologijų įsisavinimu. Neapgalvotas darbo sąlygų keitimas neigiamai paveiktų darbo santykius, pažeistų darbo bei socialines garantijas, pragyvenimo lygį."
Šalies medikų profsąjungos slaptą atostogų ir darbo laiko suvienodinimą bei viešą ministro melą vadina paskutiniu lašu, perpildžiusiu kantrybės taurę. Profesinės sąjungos birželio 3 dieną ketina surengti piketą prie Seimo. Bus reikalaujama atšaukti minėtus nutarimus. Medikai ketina suvažiuoti iš visos Lietuvos prie Seimo reanimobiliais.
Gintaras MIKŠIŪNAS
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
