Valdžia jau žada, kad ir kitais metais sveikatos apsauga liks prioritetinė valstybės sritis, todėl manoma, kad tvirtinant kitų metų biudžetą lėšų bus skiriama ne mažiau nei šiemet.
Vyriausybėje vakar vykusiame pasitarime dėl privalomo sveikatos draudimo (PSD) buvo išskirtos prioritetinės sveikatos apsaugos sritys ir bandoma nubrėžti, kokia dalis bendrojo vidaus produkto (BVP) turi būti skiriama šiai sričiai. Be to, buvo kalbama apie galimybę sumažinti pajamų mokestį, atskiriant nuo jo įmoką PSD fondui.
Biudžeto juodraštis
„Pasitarimo pas premjerą tikslas - lygiai toks pats kaip ir kiekvienais metais prieš tvirtinant biudžetą. Tam tikros srities atstovai pasakojo apie savo pageidavimus, į kuriuos gali būti atsižvelgiama - į visus atsižvelgti neįmanoma - skirstant biudžetą“, - pasakojo premjero patarėja Nemira Pumprickaitė.
„Į sveikatos sistemą pinigai ateina iš 3 šaltinių, bet tie pinigai, kurie patenka į PSD fondą, sudaro 90 proc. visų pinigų, ateinančių į sistemos fondą, todėl ir buvo akcentuojami tie prioritetai, kurie yra finansuojami iš PSD fondo“, - sakė Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretorė Janina Kumpienė.
Ministerijos valstybės sekretorės teigimu, visi pasitarime dalyvavę pareigūnai sutarė, kad sveikatos apsaugos sistemos finansavimas negali augti mažesniais tempais, nei auga valstybės ekonomika, ir dalis nuo BVP, skiriama sveikatos apsaugai, nesumažėtų. Pernai sveikatos apsaugai buvo skiriama 4 proc. BVP.
("News Bridgepix" nuotr.)
Svarbiausia - medikų atlyginimai
J.Kumpienės teigimu, vienas svarbiausių kitų metų sveikatos sistemos prioritetų išlieka medikų darbo užmokesčio didinimas, kuris padeda sumažinti medikų emigraciją.
„Tiek ministras pirmininkas, tiek kiti pasitarime dalyvavę pareigūnai pritarė, kad medikų atlyginimo didinimas negali būti sustabdytas“, - sakė ministerijos valstybės sekretorė.
Be to, atsižvelgiant į infliaciją, reikia atkreipti dėmesį į didėjančias energetikos išteklių kainas. „Pagal dabar galiojančius
energetikos išteklių tarifus sveikatos gydymo įstaigos neišgyventų, jei negautų papildomo finansavimo“, - teigė J.Kumpienė.
Geresnis aprūpinimas vaistais ir medicinos įranga taip pat yra būtinas. Ilgainiui gali būti atsisakyta valstybės investicijų programos, todėl įstaigos turi sukaupti lėšų - iš šių fondų būtų įsigyjama nauja medicinos įranga ir daromi sveikatos apsaugos įstaigų remontai.
