Šių dienų gyvenimo tempas yra toks greitas, kad net trumpos atokvėpio akimirkos tampa reta aukso vertės prabanga. Ką jau kalbėti apie nuolat lydintį jausmą, lyg vytumės važiuojantį traukinį ar dalyvautume lenktynėse su savimi. Negirdomis nuleidžiame pastebėjimus, kad po visos prie kompiuterio praleistos dienos reikia bent truputį pajudėti, o greitomis suvalgytas sumuštinis tikrai neatstos pietų. Bet ar įmanoma paisyti sveikos gyvensenos didmiestyje?
Prieskoniai apgauna instinktus
Vidaus ligų gydytojas Darius Baublys kalbėdamas apie mitybos ypatumus sakė: „Mitybos reikia mokytis iš vaikų, nes jie renkasi instinktyviai – gali suvalgyti ir žalią, ir virtą bulvę. Mūsų liežuvis yra tikrų tikriausia laboratorija, nustatanti, kokių maisto medžiagų trūksta organizmui. Jei į maistą dedama gausybė prieskonių, ši laboratorija neveikia.“
Medikas teigė, kad iš tiesų žmogaus sveikata labai priklauso nuo jo paties, ir prisiminė mokslinę disertaciją, kurioje buvo nagrinėjama 80 savaiminio pasveikimo atvejų, kai diagnozuotas 4-tos stadijos vėžys. „4-toji stadija – nuosprendis, tad buvo ieškoma, kas tarp šių atvejų yra bendro. Atradimas nustebino – optimizmas ir tikėjimas, kad pasveiks. Tai įrodo, kad labai daug priklauso ir nuo mūsų mąstymo.“
D. Baublys akcentavo, kad nemažai prie sveikos gyvensenos įpročių formavimosi prisideda aplinka bei tėvų auklėjimas: „Jei vaikas nuo mažens mato tik saldžiųjų gėrimų ir alaus reklamą bei šaunius rūkančius kaubojus, nereikia tikėtis, kad jis norės gyventi sveikai. Kai reikiami įpročiai susiformuoja, tampa nebesvarbu, ką sako suaugusieji.. Pažiūrėkite bet kurį filmą – kas penkias minutes įsipilama, išgeriama, parūkoma. Jei bloga nuotaika – išgerk, jei prastai jautiesi – taip pat išgerk, parūkyk. Ar matėt nors vieną filmą apie laimingą, sveiką šeimą?“
Specialisto teigimu, sveikos gyvensenos vaiką reikia pradėti mokyti nuo dvejų metų. Tėvai tai turėtų daryti rodydami savo pavyzdį.
Nuo stalo reikia pakilti alkanam
Virtuvės šefas Ruslanas Bolgovas kalbėdamas apie lietuvių mitybos įpročius sakė: „Pateiksiu labai paprastą pavyzdį. Kai vaikas ima valgyti pats ir jam į lėkštę įdedama mėsos, bulvių, salotų bei dar duodama duonos, jis juk nevalgo visko iš karto – renkasi ką nors viena. Žmogus turi įsiklausyti į savo organizmo poreikius, bet labai daug tėvų savo vaikų mitybą sugadina.“
R. Bolgovo teigimu, kita problema yra tai, kad dirbantis žmogus turėdamas valandos pietų pertrauką per ją stengiasi prisikimšti kuo daugiau maisto. „Per trumpą laiką tikimasi suvalgyti tiek maisto, kad jo suteikiamos energijos pakaktų iki vakaro, tačiau efektas yra atvirkštinis – organizmą toks valgymas apsunkina.“ Virtuvės šefas akcentavo, kad nereikėtų vieną kartą prisėdus suvalgyti didelio maisto kiekio, geriau užkąsti dažniau, bet po mažiau, o nuo stalo pakilti dar jaučiant alkį. „Jei žmogus įsitikinęs, kad per dieną turi nuveikti labai daug ir valgymui gali skirti mažai laiko, laukiamo rezultato jis nepasieks, nes persivalgius darbingumas dingsta.“
Paklaustas, kaip vertina, kad mūsų aplinkoje gausu greitojo maisto reklamos, jis sakė: „Žmogus renkasi, kaip jam gyventi ir ką valgyti. Maistas, kuris pagaminamas labai greitai ir yra sotus, nebūtinai yra sveikas. Žinoma, galima suvalgyti žalią morką. Tai taip pat bus greitas maistas, bet naudos organizmas tikrai gaus daugiau.“
