Gydytojas Samas Parnia, NYU Langone medicinos mokyklos Niujorke kritinės priežiūros ir gaivinimo tyrimų direktorius, sakė, kad mirti yra „labai patogu“.
Gydytojas tikina, kad žmonės, atsidūrę beveik mirties patale su juo dalinasi tuo, ką regėjo, tačiau anot jo, tokie liudijimai nėra pomirtinio gyvenimo įrodymas. Kalbėdamas apie mirtį, daktaras Parnia neseniai „Oz Talk“ sakė:
„Mirtis yra procesas, tai nėra juoda ir balta akimirka. Galutinis rezultatas yra deguonies išmetimas, kuris patenka į smegenis, kai ruošiamės mirti ir dėl to mūsų smegenų grandinės išsijungia, o tuomet mes netenkame sąmonės išoriniam pasauliui.
Kai sustoja širdis, išsijungia visi gyvybės procesai, nes į smegenis, inkstus ir kepenis nepatenka kraujas. Tampame negyvi ir nejudrūs, o tuo metu gydytojai konstatuoja mirties laiką.“
Neįtikėtini liudijimai
Gydytoja Parnia tęsė toliau: „Kai mirštame, didžiajai daugumai žmonių ši patirtis nėra nemaloni. Tiems iš mūsų, kurie miršta natūraliai, net jei prieš mirtį jautė skausmą, mirties procesas tampa labai patogus, jis yra palaimingas, ramus. Žmonės šį procesą apibūdina kaip ryškios, šiltos, svetingos šviesos pojūtį.
Kiti taip pat mirtį apibūdina kaip atsiskyrimo nuo savęs pojūtį ir iš šalies stebinčius gydytojus bei slaugytojus, dirbančius su jais. Pacientai tikina, kad jie viską ir toliau puikiai girdi. Kai kurie jų netgi apžvelgia savo gyvenimą, ką nuspėjo nuveikti.“
Tačiau gydytojas S. Parnia teigia, kad tokiems pasakojimas yra ir mokslinių paaiškinimų. Jis sako, kad tokia žmonių patirtis nėra pomirtinio gyvenimo įrodymas, nes labiau tikėtina, kad smegenys tiesiog tai priėmė kaip išgyvenimo metodą, rašoma express.co.uk.
Jis pridūrė, kad šiuolaikinių technologijų ir mokslo dėka „mirtis neturi apsiriboti tik filosofija ir religija, kadangi ją galima ištirti ir per mokslą“.
