„Gimdos kaklelio vėžys yra viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kurios priežastis šiandien yra žinoma. Pagrindinis šios ligos sukėlėjas yra didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos virusas. Nors gimdos kaklelio vėžys yra antra labiausiai paplitusi moterų lyties organų onkologinė liga Lietuvoje, tyrimas parodė, kad pusė moterų net nežino, kas yra pagrindinis šios ligos sukėlėjas“, – tyrimo rezultatus komentuoja Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. dr. Daiva Vaitkienė.
Profesorė atkreipia dėmesį, kad apie ŽPV ir jo keliamą grėsmę sveikatai privalo žinoti ne tik moterys, bet ir vyrai: „Vyrų vaidmuo yra labai svarbus, nes gimdos kaklelio vėžio atsiradimas tiesiogiai susijęs su lytiniu gyvenimu. Be to, didelės onkologinės rizikos ŽPV virusas ne tik moterims, bet ir vyrams gali sukelti rimtų sveikatos problemų.“
„Vaistų nuo ŽPV nėra. Efektyviausi gimdos kaklelio vėžio prevencijos būdai – užsikrėtimo ŽPV vengimas (vakcinacija ir saugus lytinis gyvenimas) bei ankstyvas ikivėžinių pakitimų nustatymas, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Nadišauskienė. – Profilaktiniai tyrimai, padedantys nustatyti šiuos pakitimus, yra labai svarbūs. Anksti nustatyti ir gydyti ikivėžinius pakitimus leidžia įprastinis citologinis ar skystųjų terpių PAP tyrimas bei didelės onkologinės rizikos ŽPV tyrimas. Šiuos tyrimus moterys gali atlikti apsilankiusios pas ginekologą. Visgi apklausos rezultatai parodė, kad profilaktiškai pas ginekologą lankosi tik pusė moterų.“
Kaip vieną iš priežasčių, paaiškinančių moterų lankymosi pas ginekologus įpročius, prof. dr. Daiva Vaitkienė įvardina baimės jausmą: „Gerai besijaučianti moteris bijo išgirsti, kad turi sveikatos problemų. Juk dažnai iš moterų, ypač jaunų, girdime, kad jeigu nebuvai ligonis, tai apsilankęs gydymo įstaigoje juo tapsi, – kalba profesorė. – Tačiau nudžiugino tai, kad beveik 60 proc. vyrų domisi moterų sveikata – jie žinojo, ar jų dukra, draugė ar žmona lankosi pas ginekologą.“
Visgi paklausus vyrų, ar jie skatina jiems brangias moteris atlikti gimdos kaklelio vėžio profilaktinius tyrimus, tik ketvirtadalis atsakė teigiamai. Trečdalis vyrų nurodė, kad apie tai niekada negalvojo. Kitas trečdalis nurodė, kad, jų nuomone, moteris pati žino, kas jai geriausia.
Apklausoje dalyvavusių moterų buvo klausiama, ar jos tokius tyrimus atlieka savo iniciatyva. Maždaug trečdalis respondenčių nurodė, kad profilaktinius tyrimus daro savo iniciatyva, kitas trečdalis – tik tuomet, kai pasiūlo gydytojas, likęs trečdalis tokių tyrimų nedaro.
Ne visi profilaktiniai gimdos kaklelio vėžio tyrimai yra kompensuojami valstybės. Todėl moterų buvo teiraujamasi, kiek jos gali skirti mokamiems tyrimams per trejų metų laikotarpį. Didžioji dauguma (56 proc.) moterų atsakė, kad mokamiems tyrimams gali skirti tik iki 100 Lt. „Tokie rezultatai atspindi nepakankamą moterų informuotumą apie išsamių tyrimų naudą. Kuomet kalbama apie mokamus tyrimus, svarbus vaidmuo tenka gydytojams. Jie turėtų suteikti pacientei visą informaciją apie papildomų tyrimų naudą. Deja, dalis gydytojų apie tokius tyrimus pacientėms neužsimena manydami, jog moteriai jie bus neįkandami. Taip neturėtų būti, nes tik pati pacientė gali nuspręsti, ar ji yra finansiškai pajėgi susimokėti už tyrimus, kurių rezultatai jai būtų naudingi.“
Anot profesorės, gimdos kaklelio vėžio profilaktikos neturėtų pamiršti ir moterys virš 60-ies metų, nes ši liga – ne tik jaunų moterų problema. Visuomenės apklausa buvo atlikta balandžio mėnesį. Joje dalyvavo 548 moterys ir 455 vyrai, kurių amžius – virš 18 metų.
