Dėl neteisėto darbo laiko trukmės suvienodinimo su Premjeru susitikę medikų atstovai pagalbos nesulaukė. Medikai kreipsis į Seimą, kad šis užtikrintų parlamentinę Vyriausybės kontrolę.
Medikų bendruomenę užrūstino Vyriausybės nutarimas, pagal kurį nuo spalio 1-osios iki 38 val. suvienodinus sveikatos priežiūros darbuotojų savaitinę darbo laiko trukmę didesnei daliai medikų darbo savaitė sutrumpėja. Iki šiol daugybę išimčių numačiusiuose teisės aktuose gydytojų savaitinė darbo laiko trukmė svyravo nuo 30 iki 39 valandų.
Pagal Vyriausybės nutarimą dėl gydytojų darbo laiko suvienodinimo, visi gydytojai turės dirbti po 38 val. per savaitę, neatsižvelgiant į darbo krūvį, pavojaus ar rizikos laipsnį. Maždaug 30 proc. sveikatos priežiūros specialistų turės dirbti ilgiau. Dėl pailgėjusio darbo laiko labiausiai nukentės iki šiol 30 valandų darbo savaitę turėję teismo medicinos ekspertai ir radiologai, 33 darbo valandas per savaitę dirbę odontologai ir poliklinikų konsultantai bei kiti gydytojai. Dėl šio nutarimo medikai praėjusią savaitę piketavo.
Pasak Medikų profsąjungos pirmininkės Albinos Kavaliauskaitės, šis nutarimas pablogino sveikatos priežiūros darbuotojų darbo sąlygas.
"Prieš priimant kažkokius sprendimus turi būti atlikta darbo vietos psichosocialinių rizikos faktorių ekspertizė. Tai nebuvo padaryta. Ankstesni Vyriausybės nutarimai dėl pailgintų atostogų ir sutrumpintos darbo trukmės kai kuriems specifinėmis sąlygomis dirbantiems darbuotojams buvo priimti dėl didesnės protinės emocinės įtampos. Vadovaudamasi Darbo kodekso nuostatomis vis dėlto Vyriausybė numatė kai kurioms medikų grupėms patvirtinti išlygas. Tačiau šių metų pavasarį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nesuprantamai, vadovaudamasi vien tik darbdavių pasiūlymais, inicijavo Vyriausybės nutarimo pakeitimą. (...) Kai kuriems specifinėmis sąlygomis dirbantiems darbuotojams darbo savaitė pailgėjo 8 val. ir buvo atimta savaitė atostogų. Tai pablogina darbuotojų saugą, nukenčia jų sveikata", - penktadienį po susitikimo su Premjeru sakė A. Kavaliauskaitė.
Ji teigė, kad A. Kubilius kreipėsi dėl pažeidimų į Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas. Ministerijos išaiškino, kad prieš priimant sprendimus turėjo būti atlikta darbo vietų psichosocialinių rizikos veiksnių ekspertizė, o tai nebuvo padaryta. SAM sudaryta darbo grupė nustatė, kad Vyriausybės nutarimas priimtas pažeidžiant įstatymus ir jį pasiūlė atšaukti.
"Ministras pasakė, kad Vyriausybės nutarimus jis numato atšaukti tik per savo lavoną, mes ėmėmės protesto akcijų, tikėjomės, kad Premjeras mus supras, kreipėmės į jį.(...) Vienintelė išvada, kurią supratome po šiandieninio susitikimo, - šitų darbuotojų sąskaita užlopomas biudžetas", - teigė A. Kavaliauskaitė.
Ji patikino, kad medikai prašys parlamentinės kontrolės Vyriausybei, nes penktadienio susitikime, teigia, iš Premjero neišgirdę siūlymų, kaip jis privers ministrą Algį Čapliką vykdyti savo pareigas.
"Būtinai kreipsimės į Seimą, pažiūrėsime, kaip Seimas užtikrina šios Vyriausybės parlamentinę kontrolę", - sakė Medikų profsąjungos vadovė.
Ministro Pirmininko patarėjas Raimundas Alekna sakė, kad nutarimas priimtas jį inicijuojant tam tikrai medikų visuomenės daliai ir 70 proc. medikų darbo sąlygos pagerėjo. Nutarimas priimtas įvertinus gydymo įstaigų vadovų nuomonę bei sulaukus jų užtikrinimo, kad dėl to darbo rezultatai nenukentės ar net bus geresni.
"Sutarėme, kad tęsime tą procesą atsižvelgdami į visas suinteresuotų pusių pastabas ir argumentus, ieškosime optimalaus varianto, kad tikrai tos sąlygos, kokios susiklostė priėmus šitą nutarimą, leistų medikams atlikti savo pareigą kuo geriau", - teigė R. Alekna.
R. Alekna negalėjo atsakyti, ar buvo atlikta psichosocialinių rizikos veiksnių ekspertizė.
