Tuščia galvos ertmė nustebino medikus, nes senolis į polikliniką atvyko su nusiskundimais, kurie yra gana dažni jo amžiuje. Jis skundėsi pasikartojančiais alpimais ir „nestabilumu“ pastaruosius mėnesius. Kai vyras pridėjo kairės rankos ir kojos silpnumą į skundų sąrašą, gydytoja jam patarė vykti į ligoninę, baimindamasi galimo infarkto.
Tačiau be silpnumo ir prastų pojūčių, vyras jautėsi gerai. Gydytojai jo sveikatos kortelėje pažymėjo „nėra sutrikimo, veido silpnumo, regėjimo ar kalbos sutrikimų… Jis fiziškai aktyvus ir gerai jaučiasi, yra savarankiškas savo kasdieniame gyvenime ir gyvena su žmona bei dviem sūnumis. Jis nerūkė ir retai vartojo alkoholį“.
Maža to, kraujo mėginiai parodė, kad vyras yra sveikas, o regos, rijimo, kalbos ir kiti panašūs testai neparodė jokių nukrypimų nuo normos. Tačiau kai gydytojai atliko kompiuterinę tomografiją ir MRT tyrimą, jie aptiko didžiulę suspausto oro masę jo smegenyse, kuri yra vadinama pneumatocoele.
Tokia būsena pasitaiko žmonėms kuriems kadaise buvo atlikta galvos operacija. Tačiau šio vyro niekas neoperavo.
Įsižiūrėję į nuotraukas įdėmiau, gydytojai aptiko galimą problemos šaltinį: gėrybinį kaulo naviką jo sinusuose, kuris „prasigraužė“ mažytę skylę per jo kaukolę. Remiantis keliais panašiais žinomais atvejais, medikai nustatė, kad auglys sukūrė mažą „vienpusę“ oro kišenę, tiesiai į vyro smegenis.
Specialistų manymu, ši situacija vyro kaukolėje progresavo nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Pavyzdžiui, jeigu pacientas čiaudėjo, kosėjo ar pūtė nosį, jis, tikriausiai, įpūsdavo mažą kiekį deguonies į savo galvą.
Tokio pobūdžio „oro kišenės“ retais atvejais gali sukelti ir silpnus insultus. Tai galėtų paaiškinti vyro pojūčius kairėje rankoje ir kojoje.
Pasikonsultavęs su specialistais vyras nusprendė atsisakyti „oro išleidimo“ ir naviko pašalinimo operacijos dėl galimų komplikacijų ir rizikos. Leidinyje teigiama, kad praėjus 12 savaičių po diagnozės, vyras jautėsi geras, o jo jaustas silpnumas kairėje kūno pusėje dingo.
Medikai šį pavyzdį pateikia primenant vizualizavimo svarbą pradiniame neurologinių simptomų įvertinime – net kai simptomai atrodo rutininiai.
