Pitbulterjero mišrūno sukandžiota mažoji alytiškė vis dar Kauno klinikų medikų globoje. O nuo siaubingo įvykio prabėgo mėnuo.
„Šiandien – lygiai mėnuo, tai mergaitė jau dvi dienos bando priminti koja. Nelabai tą kojytę primina, nejautrūs du pirščiukai, pėdos dalis nejautri, negali daryt neurologinių tyrimų, nes dar žaizda atvira“, – pasakoja šuns sukandžiotos mergaitės mama.
Mergaitės mama veido rodyti nenori, kalbėdama vos tramdo ašaras – dukros sužalojimai itin sunkūs.
Prireikė sudėtingų operacijų, kai kurios žaizdos – plėštinės iki kaulo.
„Didelės, tikrai didelės, aš pati pamačiau tik po operacijos, kai gydytojas parodė nuotraukas, tai baisu buvo“, – sako šuns sukandžiotos mergaitės mama.
Nelaimė nutiko mergaitės draugės namuose, ištrūkęs agresyvus šuo ją puolė, ištempė lauk ir čia draskė. Iš įsiutusio šuns nasrų ją išvadavo kaimynė. Išgirdusi klyksmą įpuolė į kiemą ir šunį tvatijo grėblio kotu, kol šis sulūžo. Kiek mergaitei dar teks būti ligoninėj – nežinia.
„Dar apie namus kalbos nėra…“, – kalba šuns sukandžiotos mergaitės mama.
O medikai pateikia sukrečiančią statistiką – alytiškė tik viena iš trisdešimties šunų, kačių, šeškų ar žiurkių sužalotų mažųjų pacientų, šią liepą gydytų Kauno klinikose. Jauniausias tebuvo vos kelių parų naujagimis.
„Sužalotos galūnės, veidas, galvytė, neseniai buvęs atvejis, kai turėjome 4 parų tik ką gimusį kūdikėlį, kuris praleido ligoninėje beveik mėnesį laiko, kuris turėjo sunkius apatinės galūnės sužalojimus“, – komentuoja Kauno klinikų Vaikų ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas Emilis Čekanauskas.
Keturkojų sukandžiotų pacientų dažnai laukia ilgas gydymas ir daug operacijų. Šunų išdraskytos žaizdos sunkiai gyja, kyla ir įvairios komplikacijos, pavyzdžiui, infekcijos nuo gyvūnų seilių.
„Gilios žaizdos, kada kyla klausimų dėl vidaus organų pažeidimų pilvo srityje arba kraujagyslių sužalojimo kojose. Ir gyvybiškai pavojingos vietos sukandžiotos, veidas, žaizdos reikalauja daugybinių siūlių, po to tinimas ir gausybė iš to išplaukiančių problemų“, – teigia Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vadovas Vaidotas Gurskis.
O mažuosius žaloja ne tik kovinių ar pavojingų veislių svetimi šunys, kaip alytiškės atveju, sukandžioja ir savi augintiniai, ir net neagresyvių veislių atstovai sužaloja gindami savo teritoriją ar gelbėdami.
„Kalė, galbūt ji išreiškia motiniškus jausmus, jei mato, kad verkia ir nėra mamos, ji ima už galvos ir bado nešti, tempia. Tai dar kartą sakau, daugiau yra nepriežiūros dalykai“, – sako V. Gurskis.
Medikai ir kinologai pabrėžia – visus šunis reikia mokyti, tuomet skaudžių atvejų tikrai sumažės.
„Didžiausia problema yra dėl to, kad nedresuoja šunų, neužsiima tuo. Tai yra du etapai. Pirmas įsigyt šunį, antras – dresuot. Jei nėra antro etapo, neturi būti ir pirmo“, – tvirtina Baltijos kinologijos centro vadovas Vytautas Gustaitis.
O jei jau nutiko taip, kad matote į jus lekiantį piktą šunį – specialistai turi ir keletą patarimų.
„Reiktų paieškoti saugios vietos, ar ant tvoros užlipti, ar į medį, gal užeiti į laiptinę kokią, ar peršokti tvorą ir panašiai, jei to padaryti neišeina. Reikėtų stengtis išlikti ramiam, nekilnoti rankų, nespirti, nes tai gali tik išprovokuoti gyvūną, kuri vėliau atakuos jus“, – teigia V. Gustaitis.
Iš viso šiemet vien Kauno klinikose jau gydyti 107 vaikai, kuriuos sužalojo naminiai ar laukiniai gyvūnai.
