Būtent tokių – netikėtai parkritusių, dėl karščio praradusių sąmonę ir ką nors susilaužiusių pacientų Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos skyriuje – būriai. Medikai įspėja – neapsižiūrėjus per didžiuosius karščius poilsiavimas prie ežero, jūros ar sode gali akimirksniu pasibaigti nelaime.
Šiuo metu į Vilniaus universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyrių vežama maždaug dešimtadaliu pacientų daugiau nei įprastai – apie 360 per parą, apie pusę jų – dėl įvairiausių patirtų traumų. Pasak šio skyriaus vedėjo Artūro Zubricko, taip atsitinka todėl, kad nuo karščio ne tik apsisuka galva, taip pat atsiranda rizika pervertinti savo galimybes, daug dažniau pamirštamas elementarus atsargumas.
„Budrumas nukenčia. Tos traumos atsiranda dėl dėmesio stokos, karštis veikia ir centrinę nervų sistemą, žmogui gali galva susvaigti, nuovoka gali šiek tiek sutrikti, gali žmogus neadekvačius sprendimus priimti."
Pastarasias dienas į skubios pagalbos skyrių atvežta ir dvigubai daugiau žmonių patyrusių traumas darbo metu. Labiausiai per karštį nukenčia statybų sektoriaus darbuotojai bei virėjai.
„Darbo traumų padaugėjo. Keista kaip žaizdos, gal tas karštis veikia taip, kad neatsargesni žmonės, kritimai, daiktų užkritimai ant galūnių darbo metu, net gal dvigubai sakyčiau darbo traumų daugiau", – toliau aiškino A. Zubrickas.
Temperatūrai šoktelėjus virš 30 laipsnių kyla daug didesnis apsinuodijimo pavojus – mat žarnyną atakuojančios bakterijos tokį orą itin mėgsta. Pastarosiomis dienomis Lietuvoje žymių apsinuodijimo protrūkių išvengta, tačiau medikai ragina ir toliau išlikti atsargiems. Pavojus gali slypėti net vaisiuose – todėl šiuo metu griežtai nerekomenduojama pirkti pjaustytų arbūzų, melionų, kitus įsigytus vaisius kruopščiai nusiplauti.
„Arbūzas taip, jeigu vaisius yra pjautas, jeigu nuo luobelės arba nešvariu, užterštu bakterijomis peiliu pjautas arbūzas, tai yra saldi terpė, angliavandeninė skysta terpė, taip, joje bakterijos gali daugintis", – teigė Galina Zagrebnevienė, skyriaus vedėja.
Tačiau ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į gyvulinės kilmės produktus. Ten karščio metu slypi didžiausi pavojai ir neteisingai iškepta mėsa, ypač ant griliaus gali pavirsti į ilgas dienas infekcinėje ligoninėje. Mat kepant ant griliaus ar laužo neretai ji apskrudinama nepakankamai. Lyginant su pernai metų duomenimis sergančiųjų skaičius salmonelioze išaugo maždaug trečdaliu. Šiuo metu Vilniaus infekcinėje ligoninėje nuo įvairių, maisto produktų sukeltų žarnyno infekcijų gydoma apie 20 ligonių.
„Kai apskrunda, apdega tas mėsos gabalėlis, tuomet labai sunku tą temperatūrą pasiekti mėsos gabalo viduje ir rožinis skystis iš keptos mėsos vidaus tekantis, tai yra pirmas signalas, rodiklis, kad mėsa nepakankamai termiškai apdorota, ir tai gali būti salmoneliozės priežastimi", – pridūrė G. Zagrebnevienė.
Pro didžiają dalį šalies vakar praūžusi audra, vietomis ir stipri kruša, be elektros kuriam laikui paliko net 100 tūkstančių gyventojų. Draudikų duomenimis jos metu iškritę teniso kamuoliuko dydžio ledo gabaliukai apgadino nemažai automobilių. Tačiau kaitra grįžta. Tiesa, bent jau nerekordinė – temperatūra artimiausiu laiku kils iki 28-30 laipsnių karščio.
