Kauno klinikinės ligoninės gydytoja infektologė sako, jog šventiniu laikotarpiu sveikata dažnam sustreikuoja ne tik dėl persivalgymo ar sunkiai virškinamo maisto. Galimos ir įvairios infekcijos.
„Tai pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu. Jeigu sunkesnė infekcija, bakterinė, tai gali būti ir karščiavimas, aukšta temperatūra iki 39. Nuo tortų, kremų, ledų, galima ir stafilokokinė infekcija, kuri labai ūmi ir kelių valandų bėgyje po suvalgyto produkto, žmogus ūmiai suserga. Gali pasireikšti liga ir su pilvo skausmu, jeigu tai salmoneliozė nuo kiaušinių, rūkytos ar keptos vištienos, taip pat ir tortų, kremų,“ - perspėja Kauno klinikinės ligoninės infekcinių ligų II skyriaus vedėja, gydytoja infektologė Estela Tamašauskienė.
Netinkami vaistai gali pabloginti būklę, paslėpti simptomus
Esant infenkciniams susirgimams, gydytoja sako, jog dažnai žmonės griebiasi netinkamų vaistų. Šie dar labiau pablogina situaciją.
„Yra vaistų grupių, kurių nerekomenduojama vartoti esant infekciniam susirgimui. Tai visų pirma tų medikamentų, kurie slopina viduriavimą. Paprastai, liaudiškai tariant, jeigu yra infekcija, tai sukelėjai pasišalina iš žmogaus organizmo šiam viduriuojant, tad jeigu šis procesas sustabdomas, gali ligonio būklę labai rimtai pablogėti,“ - teigia E. Tamašauskienė ir primena, jog griebtis antibiotikų be gydytojo konsultacijos ir atliktų tyrimų – negalima.
„Dažnas dėl viduriavimo, vėmimo, dar jeigu visa tai lydi aukšta temperatūra griebiasi antibiotikų, mano, kad taip greičiau pasveiks. Deja, toks gydymosi būdas gerokai pasunkina būklę ir neretai išsivysto kita infekcija, jau sukelta antibiotikų,“ - sako E. Tamašauskienė.
Kada tai žarnyno infekcija, o kada sunegaluojama dėl per riebaus ar per sunkiai virškinamo maisto, medikė sako, jog atskirti nėra sudėtinga. Reikia atidžiai sekti savijautą ir simptomus.
„Sunegalavimas dėl per riebaus maisto, persivalgymo ar sunkiai virškinamo maisto yra laikinas. Jis praeina nustojus valgyti, pajudėjus, išgėrus skysčių. Jeigu infekcija rimtesnė, liga užsitęsia. Išmatose kraujas gali atsirasti. Tad jeigu jau užsitęsė, savaime nepraeina, reikia kreiptis į gydytoją,“ - pataria E. Tamašauskienė.
Savigyda gali turėti rimtų pasekmių
Šventiniu laikotarpiu, kai dėl gausaus maisto ar alkoholio vartojimo sutrinka virškinimo trakto veikla, žmonės linkę griebtis virškinimą gerinančių vaistų, taip vadinamųjų virškinimo fermentų. Anot medikų, retai kas atkreipia dėmesį į tai, kad šie vaistai vartotini tik tada, kai kasa gamina ir išskiria nepakankamai virškinimo fermentų ir tai sukelia virškinimo sutrikimų.
Persivalgę ir jausdami nemalonius simptomus, dauguma suskuba juos malšinti vaistais.
„Jei žmogų persivalgius pykina, jei jis vemia, kenčia skausmą ar karščiuoja, reikia kreiptis į medikus, konsultuotis su jais, o ne užsiimti savigyda. Vaistai – tai ne koks nors įprastas maisto produktas, kurį galima vartoti bet kada, bet kokiais kiekiais ir nesvarbu kokį laiko tarpą. Nesilaikant esminių vaistų pasirinkimo, skyrimo ir vartojimo taisyklių, pasekmės gali būti labai skaudžios,” - pastebi Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Nacionalinės procedūros skyriaus vyresnioji patarėja gydytoja Rugilė Pilvinienė.
Anot medikų, žmonės dažniausiai yra linkę patys gydyti šiuos sveikatos sutrikimus: dantų ir galvos, artritinius skausmus, alerginį konjunktyvitą, peršalimą, vidurių užkietėjimą, viduriavimą bei kitas virškinimo bėdas, kosulį, slogą, gerklės skausmą, dermatitą, karščiavimą, nemigą, smulkias traumas, priešmenstruacinio sindromo simptomus ir dar keletą kitų negalavimų.
Gydytojai perspėja, kad savigyda dažnai padaro daugiau žalos, negu naudos.
„Dauguma tvirtina žiną, kaip sau padėti, kad nieko čia tokio blogo, negi dėl kiekvieno menkniekio reikia skubėti pas gydytoją. Problema ta, kad šiandien ypač didelė nereceptinių vaistų pasiūla. Žmogus, nusprendęs gydytis savarankiškai, privalo turėti pakankamai informacijos apie vartojamą vaistinį preparatą, o iškilus nors menkiausiai dvejonei, pavyzdžiui, suabejojus, ar pasirinktas vaistas išties jam tinka, galbūt yra gydymosi alternatyvų, kaip ir kiek laiko reikės vartoti vaistą, koks bus gydymosi rezultatas ir panašiai, būtina kreiptis į gydytoją“, - tvirtina R. Pilvinienė.
Dažniausios klaidos, kurias daro savarankiškai besigydantys
Anot pašnekovės, neteisinga diagnozė bei netinkamai pasirinktas vaistas, netinkama jo dozė gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
„Pavyzdžiui, jei žmogus pernelyg didelėmis dozėmis vartoja paracetamolį, jam gali sutrikti kepenų veikla. Netgi gali ištikti vadinamoji kepenų koma. Besaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas gali sukelti sunkių virškinimo trakto sutrikimų, pvz., opų, kraujavimą iš virškinimo trakto, virškinimo trakto prakiurimą, pažeisti inkstus. Žmonės dažnai linkę manyti, kad visi vaistai nuo skausmo turi būti lengvai prieinami, parduodami be recepto. Tačiau mažai kas žino, kad ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (t.y. vaistų nuo skausmo) vartojimas yra rizikingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis (hipertenzija, širdies nepakankamumu), taip pat turintiems šių ligų rizikos veiksnių. Minėti vaistiniai preparatai gali sukelti sunkiai numalšinamus galvos skausmus, nors gali būti vartojami būtent dėl galvos skausmo. Jei žmogus išgėręs tabletę, dar vartojo ir alkoholio, padaugėja nepageidaujamų poveikių, ypač virškinimo traktui. Nepageidaujamam šių vaistų poveikiui itin jautrūs senyvi žmonės”, - aiškina Rugilė Pilvinienė.
Pasak jos, taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ligos simptomus slopinant vaistais savarankiškai, gali būti per vėlai nustatomos gyvybei pavojingos ligos.
„Gydytis nepasikonsultavus su gydytoju galima tik trumpai. Jei nemalonūs pojūčiai neišnyksta, būtina pasitarti su gydytoju, galbūt net atlikti tam tikrus tyrimus“, - teigia R. Pilvinienė.
Kaip išvengti sveikatos sutrikimų?
Dietologai įspėja, jog sergantiems lėtinėmis tulžies pūslės, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos ligomis reiktų vengti didelio maisto kiekio, rinktis su mažai ar visai be riebalų ruoštus patiekalus. Tie, kuriuos vargina širdies ir kraujagyslių ligos, skanaudami silkę, turėtų būti įsitikinę, kad ji ne per sūri, o kitų sūdytų patiekalų – atsisakyti, mat nuo didelio kiekio druskos padidėja kraujo spaudimas. Tuo tarpu turintiems jautrų virškinamąjį traktą, atsargiau reikėtų valgyti aliejuje ruoštus patiekalus. Derėtų vengti ir patiekalų su grybais, pastarieji labai ilgai virškinami.
„Dideliam maisto kiekiui suvirškinti reikia kur kas daugiau fermentų, tad organizmas tam tikra prasme patiria nemenką stresą: smarkiau turi dirbti ne tik skrandis, bet ir kasa, kepenys, tulžies pūslė. Jei šie organai silpnesni, dėl persivalgymo sutrikęs virškinimas gali išprovokuoti įvairius jų negalavimus. Paprasčiau kalbant, gali pabusti įsisenėjusios ligos“, - pastebi gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė.
Anot E. Gavelienės, per šventes pravartu laikytis įprasto valgymo režimo, nepamiršti pusryčių ir pietų, mat ilgesni nei 5-6 valandų tarpai tarp valgymų gali išderinti alkio ir sotumo pojūčius. Vaišintis geriausia pradėti nuo skaidulomis ir baltymais turtingų patiekalų: pupų, žirnių, javų grūdų gaminių.
„Valgyti reikėtų lėtai, gerai sukramtant maistą. Tuomet jis bus geriau sumaišomas su seilėmis, jį bus lengviau suvirškinti, o ir persivalgyti bus sudėtingiau, nes greičiau atsiras sotumo jausmas. Patartina saikingai vartoti alkoholį bei vengti saldžių gazuotų gėrimų, kadangi jie ne tik suteikia „tuščias“ kalorijas, bet ir didina apetitą,” - pataria gydytoja E. Gavelienė.
Riebius saldumynus geriausia keisti į saldėsius su vaisiais, riebius grietinės, grietinėlės ar majonezo padažus – jogurtu, o prieskonių mišinius ruošiant vaišes – įvairiomis žolelėmis. Į lėkštę maisto patartina dėti po nedaug. Patiekalų geriausia ragauti, o ne valgyti jų po didelę porciją.
Jei atsispirti gausaus šventinio stalo vilionėms visgi nepavyko, kitą dieną valgyti reikėtų mažiau. Tačiau būtina gerti kuo daugiau skysčių: vandens, nestiprios arbatos. Vandenį labai sveika paskaninti citrinos sultimis. Kitą dieną po persivalgymo patartina atsisakyti gausaus ir sunkiai virškinamo maisto, jį geriausia keisti vaisiais, daržovėmis, košėmis.
