Lietuvoje onkologinės ligos užima antrą vietą iš visų mirčių. Nuo jų miršta daugiausiai darbingo – 45–64 metų amžiaus žmonių. Nors per pastaruosius 20 metų sergamumas vėžiu išaugo daugiau kaip 2,3 karto ir Lietuva ėmė deklaruoti siekį iki 2030 metų sumažinti sergamumą vėžiu, gydytojai duria pirštu į valdininkų neveiklumą.
Ankstyva diagnostika ir savalaikis gydymas – raktas išsaugoti kuo daugiau gyvybių. Šiemet minint Pasaulinę vėžio dieną gydytojai akcentuoja krūties vėžio problematiką. Tai – dažniausiai moteris susargdinanti ir numarinanti onkologinė liga, tačiau vis dar nepakankamai jų ateina dėl to pasitikrinti.
„Anksti nediagnozuojamas, tinkamai negydomas vėžys dažnai net ne senyvo, bet jauno, darbingo amžiaus žmones pasmerkia mirčiai“, – vėžio dienai paminėti skirtoje konferencijoje Seime kalbėjo parlamentarė narė Jurgita Sejonienė.
Anksčiau krūties vėžys buvo mirtina liga
Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1500 naujų krūties vėžio atvejų, kas dieną šią diagnozę išgirsta 4–5 lietuvės, sergamumas krūties vėžiu didėja po 2 proc. kas metus.
Krūties vėžys jaunėja ir yra didelė išsivysčiusių šalių problema, konstatuoja gydytojai. Dabar Lietuvoje dėl krūties vėžio prevenciškai tikrinamos visos moterys, sulaukusios 50 m. Deja, tik pusė turinčių galimybę nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio, naudojasi šia galimybe.
Lietuvoje ankstyvų stadijų nustatoma tik apie 74 proc. visų krūties vėžio atvejų, o 50–69 metų amžiaus moterims tik apie 30 proc. visų vėžio atvejų nustatomi atrankinės mamografinės patikros metu.
„Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga. Bet taip nebuvo visą laiką. Jei žvilgtelėtume į 19 amžių, tai buvo labai reta, vadinama vienuolių liga. Kodėl taip yra? Gyvename ilgiau, bet, deja, su tam tikromis sąlygomis. Turime tausoti savo sveikatą, kad išgyventume tą ilgesnį laiką. Krūties vėžys išsiveržė į lyderiaujančias ligas ir ilgą laiką, kaip ir gimdos kaklelio vėžys, buvo mirtina liga, bet mokslo pasikeitimų dėka (...) turime nuolat ilgėjantį 5 metų išgyvenamumą“, – kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai Sonata Jarmalaitė.
Vis tik ji atkreipė dėmesį, kad jei Europoje bendras 5 metų išgyvenamumas siekia 85 proc., Lietuva atsilieka 8 proc.
„Pažiūrėjus, kuo skiriamės, pagrindinis dalykas – tuo, kiek moterų diagnozę gauna ankstyvose stadijose. Kaip ligą pagauti anksti? Tam yra prevencijos programos. Tik tokiu atveju ligą galima nustatyti anksti, kada ji dar nėra kažkoks morfologiškai pakitęs darinys, kurį gali apsičiuopti kiekviena. Patikėkite, apčiuopiamas darinys – tai yra milijonai vėžinių ląstelių, kurias gydyti be galo sunku“, – pažymėjo profesorė.
Ji nurodė, kad NVI pernai sukvietė apie 6 tūkst. moterų 32 nustatyti vėžiai, 90 proc. jų ankstyvųjų stadijų, kai dabar tokia liga yra pagydoma: „Daug moterų Lietuvoje gali pasidžiaugti, kad turėjo šią diagnozę, bet praktiškai apie tai pamiršo.“
Ragina ankstinti profilaktinę patikrą
Kadangi Europoje vėžiu dažniausiai serga 45–69 metų moterys, Europos ekspertų grupė pasiūlė ankstinti nemokamai mamografinėje krūtų patikroje dalyvaujančių moterų amžių.
Specialistai gi apgailestauja, kad Lietuvoje dėl prevencinės programos ankstinimo kol kas nėra gerų žinių iš valstybės institucijų.
„Parengta atnaujinta programa, pateikta valdininkams, vykdomas projektas, bet, kartoju jau antri metai, šis dokumentas dūla stalčiuose. Paskaičiuojant paprastai, jei programą paankstintume 5 metais, papildomai kasmet būtų nustatomi apie 300 vėžio atvejų ankstyvose stadijoje. Bet šios moterys ateis po metų kitų, kai jos turės pažengusią ligą, kai ne tik klinicistams gydyti bus gerokai sunkiau, bet ir valstybei didesnė našta“, – kalbėjo S. Jarmalaitė.
„Anksti nediagnozuojamas, tinkamai negydomas vėžys dažnai net ne senyvo, bet jauno, darbingo amžiaus žmones pasmerkia mirčiai.“
Profilaktinis pasitikrinimas – pareiga prieš šeimą ir valstybę
Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninė Onkologijos departamento vadovo dr. Alvydo Česo, nors per 10 metų apsilankančiųjų bent kas dvejus metus pasitikrinti dėl krūties vėžio prevenciškai atliekant mamografinį tyrimą skaičiai padvigubėjo, to nepakanka.
„Ženkliai atsiliekame nuo ES vidurkio, kuris yra beveik 66 proc. visų moterų, kurioms suėjo 50 metų. Lietuvoje gi mes vos siekiame 53 proc.“, – lygino jis.
Gydytojai pažymi, kad nors dabar turima pakankamai daug skaitmeninių instrumentų, bet jie nėra gerai koordinuojami:
„Šiandien galime kaltinti COVID-19 infekciją, bet per tą laiką turbūt praradome ne vieną gyvybę, ne vieną diagnozuotą vėžį ankstyvoje stadijoje, kas atnešė valstybei dar daugiau žalos. Galime pasidžiaugti, kad pasibaigus karantinui ir atsinaujinus su dar didesnė jėga šiandien matomi augantys skaičiai.
Bet manome, kad dar didesnį proveržį galime turėti tada, kai turėsime tam tikras informacinių technologijų pritaikymo galimybes, kurios labai sėkmingai įdiegtos kitose Europos šalyse.“
Jis pasakojo, kad štai Slovėnija taip pat turėjo problemų kviesdama moteris, bet situacija pasikeitė įdiegus posistemes sukūrimą, kada šeimos gydytojai gaudavo pranešimą, kai pagal registrų centro duomenis moteriai sukakdavo tam tikras amžius.
„Tada užsidegdavo raudonas langelis, kur reikėdavo šeimos gydytojui ar komandos nariams automatiniu būdu išsiųsti pakvietimus. Jei nebūdavo atsiliepiama į kvietimą, jis visada degdavo ir visada galėdavai žinoti, kad pacientas nėra atlikęs prieš šeimą ir valstybę pareigos, nes ji skiria lėšas, kad atliktas paprastas tyrimas padėtų išgelbėti gyvybes, sveikatą“, – pabrėžė A. Česas.
Be kita ko, nors Lietuvoje duomenis apie onkologines ligas ir ligonius kaupia net 3 institucijos, gydytojai teigia, jog tikslių duomenų neturime, bet to, jie specialistus pasiekia tik po penkmečio.
Pasak Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovės Elonos Juozaitytės, ne kartą buvo diskutuota, kad šalyje turi būti įdiegta onkologinių ligų elektroninės registracijos posistemė:
„Tai būtų objektyvi informacija apie sergamumą, mirtingumą, išgyvenamumą, retų onkologinių ligų monitoravimas, pacientų srautų analizė, efektyvesnis naujai įdiegiamų gydymo metodų vertinimas.“
Bijo išgirsti diagnozę
Savo ruožtu Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA vadovė Neringa Čiakienė ragino moteris neatidėlioti patikros vadovaujantis mintimi, kad „niekas šeimoje nesirgo“.
„Moterys bijo, sako, kad niekas šeimoje nesirgo, tai ir jos nesirgs. Tai labai norisi kiekvieną žmogų paakinti, kad nebijotų realybės. Jei jūs nesergate, tai bus jūsų dovana, kai pasitikrinus sužinosite, kad nesergate ir galėsite švęsti. O jei pasitikrinę sužinosite, kad sergate, tai vėlgi yra dovana, nes jūs gaunate bilietą pradėti gydytis anksčiau.
Onkologinė liga yra ta, kuri nedings – diena iš dienos tų ląstelių daugėja ir gydymas darosi sudėtingesnis. Ankstesnė diagnostika yra ankstesnė galimybė į kokybiškesnį gyvenimą“, – ragindama nebijoti tikrintis kalbėjo ji.
Tokias pacientų baimes patvirtino ir Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė:
„Sako, kad man geriau nežinoti. Dalis žmonių dar yra, kuriems vėžio diagnozė dar labai stigmatizuota tema. Tad turime sklaidyti mitus, nes daug žmonių vis dar jaučia, kad tai jau nuosprendis, o reikia atvykti kuo anksčiau.“
Profilaktiškai tikrinasi vos trečdalis
Vis tik kitą kartą gyventojų motyvaciją šiai profilaktinei patikrai slopina tokie elementarūs dalykai kaip toli nuo namų atliekama paslauga.
„Daug tyrimų atliekame šeimos medicinos centruose – tai ir gimdos vėžio kaklelio, ir storosios žarnos, ir prostatos vėžio patikra, taigi viskas vyksta arti žmogaus. Vienintelė programa – tai mamografijos, krūtų patikra, jai reikia vykti atskirai.
Ir čia susiduriame su tuo, kad kartais neprikviečiame iki savęs – šeimos medicinos centrų, kad žmogus ateitų padaryti nedaug laiko užimančius tyrimus. O kai moterims reikia vykti didelį atstumą, klausimas, kokiu transportu, kiek sugaiš, realiai bus pusė dienos ar net visa diena. Tad turėti tos vidinės motyvacijos vykti iki tyrimo, kuris gelbsti gyvybes“, – kalbėjo J. Dūdienė.
Vis tik N. Čiakienė pasidžiaugė, kad nors valstybė delsia, iniciatyvos imasi savivaldybės: „Pavyzdžiui, Jonavos rajono savivaldybė drauge su Jonavos ligoninės konsultacine poliklinika kviečia visas 25–49 metų rajono moteris atlikti profilaktinį krūtų echoskopinį tyrimą be šeimos gydytojo ar kito specialisto siuntimų.“
J. Dūdienė akcentavo, kad tikrintis reikia vos pajutus kokį įtarimą, nelaukiant, kol žmogų pakvies į patikros programą jau sulaukus tam tikro amžiaus.
Šių metų sausį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad bent kartą per metus pas šeimos gydytoją profilaktiškai apsilanko tik 33 proc. pacientų, o 24 proc. – tik kartą per dvejus metus.
„Didžioji dauguma pacientų prisimena šeimos gydytoją tik tuomet, kai suserga. Yra dalis ir tokių, kurie gydosi patys“, – apgailestavo gydytoja.
